Jo gniužulas — plokščias, tamsiai rudas su oro pūslelėmis. Jo lapo formos plokščioji dalis susideda iš susipynusių bespalvių siūlų, kurie paviršiuje sutankėja ir sudaro daugiasluoksnę žievę. Apatinė gniužulo dalis susiaurėjusi ir baigiasi trumpu koteliu, kuriuo augalas prisitvirtina prie povandeninių uolienų.
Guveinis auga Atlanto vandenyne, Baltijos ir Šiaurės jūrose. Lietuvos pajūryje jį galima rasti po audrų. Surinktas guveinis švariai nuplaunamas gėlu vandeniu, nusausinamas ir džiovinamas plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Išdžiūvusi žaliava yra ruda, silpno kvapo, gleivinga, sūroko skonio.
Kuo naudingas pūslėtasis guveinis
Vaistinėje žaliavoje yra 19% algininės rūgšties, 5% manito, 2% lammarino, 7% fukoidino, fukosterolio, dijodtirozino, gleivių, daug mineralinių druskų (bromo, jodo, natrio, kalcio, kobalto ir kt), vitaminų (B1, B2, B12, askorbino ir folinės rūgščių). Iš guveinio paruošti galeniniai preparatai teigiamai veikia medžiagų apykaitą, padeda nuo aterosklerozės, skydliaukės funkcijos sutrikimų, mažakraujystės, užkietėjusių vidurių.
Pūslėtasis guveinis medicinoje
Guveinio dedama į vaistinių augalų mišinius, kuriais mažinamas kraujospūdis, gydomos medžiagų apykaitos ligos bei padidėjusi skydliaukė.
