Turinys:
Šakniastiebis — tvirtas, jo viršutinė dalis sustorėjusi. Stiebai — statūs, briaunoti, viršutinė dalis šakota. Lapai — pražanginiai, bekočiai, plunksniškai suskaldyti. Žiedai sukrauti į graižus, sudarančius šluotelę. Vaisius — plačiai verpstiškas, rusvas lukštavaisis. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais.
Kur auga kietis?
Kietis auga prie namų, dykvietėse, sodybose, patvoriuose. Tai visur auganti piktžolė.
Vaistinei žaliavai renkamos tik pražydusios 30 cm aukščio viršutinės kiečio dalys. Džiovinamos pastogėse gerai vėdinamoje vietoje. Žolė ypač gerai džiūsta skardos stogo pastogėje. Išdžiovinta žaliava yra natūralios spalvos, būdingo kvapo. Tinka vartoti vienerius metus.
Kuo naudingas kietis?
Kiečio žolėje yra iki 0,61% eterinio aliejaus, susidedančio iš borneolio, cineolio, tujono, vitamino C (lapuose— 175 mg% ), karotino, karčiųjų ir mineralinių medžiagų. Kiečio šaknyse yra raugų, dervų, riebalų, cukraus, inulino, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, mineralinių druskų.
Paprastasis kietis yra seniai žinomas ir žmonių dažnai vartojamas augalas. Dar Avicena rekomendavo antžeminę jo dalį vartoti nuo inkstų akmenligės, slogos, galvos skausmo.
Svarbiausios augale aptinkamos cheminės medžiagos
- borenolis
- cineolis (eteriniame aliejuje)
- inulinas
- karotinas
- kartumynai
- tujonas
- vitaminas C
Kiečio užpilas
Paprastojo kiečio žolės užpilą (rečiau šaknų nuovirą) vartoja ir Lietuvos, ir užsienio šalių žmonės apetitui žadinti, t. y. virškinimo sulčių sekrecijai skatinti, taip pat virškinimui gerinti. Be to, juo gydomos kepenų, tulžies ir šlapimo pūslės ligos. Manoma, kad jo preparatai tinka susijaudinus, nuo nemigos, epilepsijos, isterijos, neurastenijos, amenorėjos, dismenorėjos ir kitų ginekologinių ligų.
Užpilui paruošti reikia trijų valgomųjų šaukštų susmulkintos žaliavos. Kietį reikia užpilti pusantros stiklinės (300 ml) verdančio vandens ir kaitinti verdančio vandens vonelėje 15 minučių, aušinti kambario temperatūroje 45 minutes, nukošti ir gerti po ketvirtį stiklinės tris kartus per dieną.
Užpilu skalaujama gleivinė esant jos uždegimui. Šviežia, sumaigyta žolė dedama ant negyjančių žaizdų.
Kiečio dedama į vaistažolių mišinius, kuriuos žmonės geria nuo tulžies pūslės ligų, o moterys dar ir nuo skausmingų mėnesinių.
Paprastojo kiečio švieži ir džiovinti lapai tinka salotoms, sriuboms, mėsos, daržovių patiekalams gaminti.