Senovės žmogus, gyvenęs iš medžioklės bei gėrybių (vaisių, uogų, grybų ir pan.) rinkimo, siekdamas išgyventi druską gaudavo iš aplinkos – gyvūnų kraujo pavidale. Išsivysčius žemdirbystei, druskos poreikis padidėjo iki 150 mg per dieną, papildomai naudojant ją tokiems naujiems išradimams kaip odos apdirbimas, mėsos sūdymas, taip pat aukojimo apeigoms… Šiais laikais, druskos kiekis vienam žmogui per dieną yra daugiau nei 500 mg (JAV statistiniais duomenimis, įskaitant pramoninį druskos vartojimą).
Buvo atlikta eibė eksperimentų, siekiant nustatyti minimalų druskos poreikį žmogaus organizmui. Nustatyta, kad žmogui reikia bent jau 5-10 gramų druskos per dieną arba 2-3jų kilogramų per metus. 500 žmonių bendruomenei reikėtų apytikriai vienos tonos. Tad nenuostabu, jog senovėje tie, kurie kontroliavo druską, turėjo milžinišką įtaką ir galią.
Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Kai kurių mums reikia tiek nedaug, kad jų galima gauti maitinantis beveik bet kokiu maistu. Tačiau natrio ir kalio mums reikia gerokai daugiau.
Augalai turi daug daugiau kalio nei natrio, todėl organizmui kalio pritrūksta labai retai – ypatingo badavimo atvejais. Lieka poreikis natriui, natrio chlorido pavidale, kitaip tariant druskai. Sudėtingas organizmo hormoninis mechanizmas užtikrina, jog kraujyje turėtume pastovų druskos kiekį bei koncentraciją. Jei žmogus gauna per daug druskos, perteklius pašalinamas, jei per mažai – organizmas pašalina vandens perteklių, kad palaikytų pastovų druskos kiekį. Prisimink karštą vasaros dieną, kai geri tiek vandens, kad pilvas išsipučia, tačiau vis tiek norisi gerti. Organizmas tau bando pasakyti, kad nori ne vandens, o druskų, esančių vandenyje. Išgerk sūroko mineralinio vandens ir troškulys dings. Ypatingais atvejais, kai organizmui trūksta arba skysčių, arba druskų, kyla pavojus numirti. Vienas tokių liūdnų pavyzdžių yra bėgikai, mirę maratonų metu. Nustatyta, kad jiems visiškai pakako skysčių, tačiau gerokai trūko druskų. JAV armijoje yra užfiksuota atvejų, kai kareiviai numirdavo išgėrę didelius kiekius vandens žygiuose ar prieš duodami šlapimo mėginius.
Iki šiol buvo plačiai paplitusi nuostata, jog druskos vartojimas kelia kraujo spaudimą. Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau balsų, tvirtinančių, kad tai netiesa. Prestižinis britų medicininis žurnalas atlikęs eksperimentus pareiškė, kad druska turi mažai įtakos kraujo spaudimui. Netgi Amerikos širdies ligų asociacijos vadovas pareiškė, jog jie “bando pakeisti rekomenduojamas normas druskos, stengdamiesi neatrodyti kvailai”.