Все буде Україна💙💛

Vaistažolių rinkimas ir laikymas

Renkantiems vaistinguosius augalus visų pirma būtina gerai juos pažinti, mokėti atskirti nuo kitų panašių, bet medicinoje nevartojamų rūšių. Nemažiau svarbu žinoti, kada ir kaip juos reikia rinkti.
Vaistažolių rinkimas ir laikymas
Reklama
Reklama

Kada rinkti vaistažoles?

Augalus reikia rinkti, kai juose yra daugiausia biologiškai aktyvių junginių. Rinkėjai turi žinoti , kuriuo metų laiku šių veikliųjų medžiagų augaluose daugiausia, kada ir kokiomis sąlygomis paruošta vaistinė žaliava nepraranda gydomųjų savybių.

Vaistingųjų augalų negalima rinkti cheminėmis medžiagomis užterštuose plotuose, šalia elektrinių, geležinkelių, automagistralių, sąvartynų, šiukšlynų, fermų, miestuose.

Vaistingųjų augalų rinkimą reglamentuoja Gamtos apsaugos departamentas.
  • Biologiškai aktyvios, arba veikliosios, medžiagos kaupiasi įvairiose augalo dalyse (lapuose, žieduose, vaisiuose, žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse). Gydymui vartojamos tos augalo dalys, kuriose šių medžiagų yra daugiausia. Pavyzdžiui, beržų, pušų renkami pumpurai, ramunes, medetkos – žiedynai, dilgėlės, šalpusnio – lapai.
  • Įvairios augalo dalys kaupia skirtingas veikliąsias medžiagas, todėl jas reikia rinkti atskirai, o kartais net skirtingu laiku. Pavyzdžiui, paprastojo putino žievė lupama anksti pavasarį, o vaisiai skinami rudenį.
  • Veikliosios medžiagos yra nestabilūs junginiai, todėl net per parą augaluose jų santykis ir kokybinė sudėtis kinta. Pavyzdžiui, dieną glikozidai susidaro ir kaupiasi augaluose, naktį pamažu yra.
  • Per parą žymiai keičiasi ir eterinių aliejų kiekis augaluose. Eterinių aliejų turinčius augalus geriausia rinkti nuo 10 iki 15 valandos. Tinkamu paros laiku surinkta žaliava bus aukštesnės kokybės.

Žaliavos kokybė labai priklauso ir nuo to, kokiu oru ji renkama. Lapus, žiedus žolę, nebyrančius vaisius reikia rinkti saulėtą dieną, rasai nukritus, nes surinkti po lietaus arba rasoti blogai džiūsta, greitai pūva, pelyja, pakinta jų natūrali spalva ir vertingosios savybes. Tačiau lengvai byrančius vaisius geriausia rinkti nevisiškai subrendusius ir rasotus – taip esti mažesni nuostoliai. Pataisų varputės renkamos, kai oras drėgnas arba anksti rytą, nes iš karpomų sausų varpučių dulka sporos. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kokiomis oro sąlygomis, nes, prieš džiovinant, juos tenka nuplauti.

Nuodinguosius augalus gali rinkti tik suaugę žmones, tačiau ir jie privalo laikytis visų atsargumo priemonių, kad augalų sultys napatektų į akis arba ant pažeistos odos. Nuodingoms medžiagoms patekus į kraują, galima apsinuodyti. Jokiu būdu negalima ragauti nuodingųjų augalų, taip pat rinkti jų į vieną pintinę su nenuodingais. Baigus darbą , būtina gerai nusiplauti rankas.

Žmonėms, kurie serga širdies, kvėpavimo takų ligomis arba yra alergiški, jautrūs kvapams, augalų rinkti nepatariama.

Į pintines ar maišus surinktų vaistinių augalų lapų, žolės ar žiedų negalima suspausti, nes jie greit kaista, o nuo to suyra jų veikliosios medžiagos.

Žiedų skynimas

žiedų skynimas
Skinti žiedai

Kalbant apie vaistinguosius augalus, žiedo terminu gali būti vadinamas ir žiedynas, ir žiedo dalis, nes vaistams gali būti renkami žiedynai (liepos, šlamučio, kraujažolės), žiedai (rusmenės) ir atskiros žiedo dalys (rugiagėlės). Tai gležna augalo dalis, kuri greitai vysta ir keičia spalvą. Žiedai skinami augalui pradėjus žydėti, nes nužydėjusių žiedų gydomoji vertė yra mažesnė.

Ne visi žiedai renkami visai pražydę. Pavyzdžiui, smiltyninio šlamučio graižai renkami žydėjimo pradžioje, kol dalis žiedų graižuose dar neišsiskleidę. Vėliau surinkta žaliava nekokybiška, nes ją džiovinant žiedeliai nubyra ir lieka pliki žiedkočiai.

Lapų skynimas

Lapai skinami, kai išauga iki normalaus dydžio. Geriausia skinti augalui pradėjus žydėti, nes tada juose būna daugiausia veikliųjų medžiagų. Išimtis – ankstyvojo šalpusnio lapai, kurie išauga augalui jau peržydėjus. Geriausiai skinti giedrą dieną. Dedant į pintines, negalima spausti. Tinka tik jauni, žali, sveiki, kenkėjų nepažeisti lapai. Nuo augalo galima nuskinti ne daugiau trečdalio lapu, nes visus praradęs jis žus. Surinkti lapai nedelsiant džiovinami. Gerai išdžiūvę jie yra natūralios spalvos, lengvai susitrina tarp pirštų. Ypač gerai reikia išdžiovinti lapus, kurių storos gyslos, nes jie džiūsta netolygiai, o nevisai išdžiūvę pelyja.

Pumpurų skynimas

beržo pumpurų skynimas
Beržo pumpurai

Pumpurai skinami anksti pavasarį, kai pradeda brinkti , bet dar yra neišsiskleidę. Tuomet juose esti daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų. Šis periodas labai trumpas, todėl svarbu laiku suspėti. Jei pumpurai pradėję sprogti ir jau matosi lapelių viršūnėlės, kaip vaistinė žaliava jie jau netinkami. Dideli pumpurai (pušų) pjaunami vieni, maži (beržų) – kartu su šakelėmis. Pastaruosius išdžiovinus, nuo šakelių nukuliame. Žaliava ilgai džiovinama vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Šiltoje patalpoje pumpurai pradeda sprogti.

Gerai išdžiūvę pumpurai yra lygūs, jų vidus žalias. Jei perpjauto pumpuro vidus pajuodęs, jis vartojimui netinka.

Žievės lupimas

Žievės lupimas
Ąžuolo žievė

Medicinoje vartojama ąžuolo, šaltekšnio, putino žievė. Lupama anksti pavasarį, kai pradeda brinkti pumpurai, nes tuomet joje yra daug veikliųjų medžiagų, be to, ji lengvai atsiskiria nuo medienos. Sausą giedrą dieną žievė įpjaunama skersai kas 20-30 cm, po to daromi sujungiantys išilginiai pjūviai.

Nuo medienos ji atskiriama peiliu. Kad nepadarytume didelės žalos medžiams arba krūmams, negalima lupti didelių žievės plotų.

Nulupta žievė būna susisukusi į vamzdelius. Džiovinama lauke, saulėtoje vietoje, arba džiovykloje. Gerai išdžiūvusi žievė lūžta su traškesiu.

Vaisių rinkimas

Vaisiai (sėklos) paprastai renkami visiškai prinokę. Sultingi vaisiai (mėlynių, aviečių, žemuogių) renkami giedrą dieną, geriau anksti rytą arba vėlai vakare, kol nelabai karšta. Skinama be vaiskočlų ir dedama į negilias kraiteles, kiekvieną sluoksnį atskiriant šakelėmis, kad uogos nesusitrintų. Nereikia rinkti nesveikų, pernokusių ir šlapių vaisių, nes jie greičiau susitrina ir pūva. Erškėčio vaisiai skinami su taurelėmis (taurelės pašalinamos išdžiovintus vaisius patrynus rankose). Sunku džiovinti sultingus vaisius, todėl džiovinami tik sveiki, švieži, nepernokę. Prieš džiovinimą jie perrenkami, pašalinami lapeliai, šakutės, vaiskočiai jeigu su jais rinkta), nesunokę ir pernokę vaisiai. Sultingi vaisiai pirma apvytinami saulėje, po to džiovinami krosnyje ar džiovykloje 70-90 C temperatūroje.

Šeivamedžio vaisiai džiovinami kartu su vaiskočiais ,nes, juos atskyrus, iš šviežių kaulavaisių teka sultys. Džiovinant vaisius reikia žiūrėti, kad jie nesuliptų į krūveles. Gerai išdžiūvę, jie netepa rankų, suspausti nelimpa, yra natūralios spalvos.

Skėtinių šeimos augalų (kmynų, krapų, kalendrų) vaisiai prinoksta ne vienu metu. Todėl augalai su byrančiais vaisiais pjaunami arba raunami, kai prinokę ne visi, o tik maždaug pusė. Pjaunama anksti rytą, kol nenudžiūvusi rasa, rišama nedideliais pėdeliais ir džiovinama sausoje patalpoje. Vaisiams prinokus ir išdžiūvus, pėdeliai iškuliami, priemaišos pašalinamos.

Šaknų ir šakniastiebių kasimas

Šaknys ir šakniastiebiai kasami vėlai rudenį, kai sunyksta antžemines augalo dalys, arba anksti pavasarį, kol neatžėlė jauni ūgliai. Šiuo metu juose daugiausia veikliųjų medžiagų. Dažniau kasama rudenį, nes yra daug lengviau augalą surasti ir atpažinti.

Galima kasti bet kuriuo dienos laiku.

Iškasus nupurtomos žemės, gerai nuplaunama šaltame vandenyje (geriau tekančiame). Švarios šaknys ir šakniastiebiai apvytinami lauke, pašalinamos smulkios pridėtinės šaknys, stiebų lapų liekanos.

Negalima plauti šaknų ir šakniastiebių tų augalų, kurie kaupia saponinus (saponinai išsiplauna) ir gleives (gleivės brinksta). Šiuo atveju nuo požeminių augalo dalių žemės nuvalomos kietu šepečiu.

Šakniastiebiai ir šaknys, nekaupiantys eterinių aliejų, džiovinami saulė-toje vietoje, kaupiantys juos (ajero, valerijono) – lauke pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje, kai kada 50° C temperatūroje. Labai stori šakniastiebiai ir šaknys džiūsta lėtai, todėl geriau juos perpjauti išilgai į dvi ar keturias dalis.

Gerai išdžiovintos šaknys ir šakniastiebiai laužiami nelinksta ,o traškėdami lūžta.

Reklama

Kaip džiovinti vaistažoles?

Surinktą vaistažoles būtina tuoj pat džiovinti, nes ji genda, joje mažėja biologiškai aktyvių medžiagų (glikozidų, flavonoidų, saponinų) – juos suardo ląstelėse esantys fermentai. Džiovinimu siekiama pašalinti iš ląstelių vandenį, sustabdyti jose gyvybinius procesus bei fermentų veiklą. Gerai išdžiovinta žaliava kurį laiką išlaiko gydomąsias savybes, ją patogu pervežti ir perdirbti. Tik kartais perdirbama nedžiovinta žaliava.

  • Prieš džiovinant, iš surinktos žaliavos pašalinami į ją patekę kiti augalai, žemės grumsteliai, kitos priemaišos. Džiovinimo būdas priklauso nuo to, kokias veikliąsias medžiagas augalai kaupia.
  • Eterinius aliejus kaupiantys augalai (čiobrelis, raudonėlis, pipirmėtė, kmynas) džiovinami lėtai, 30-35° C temperatūroje, nes aukštesnėje temperatūroje eteriniai aliejai išgaruoja.
  • Glikozidus kaupiantys augalai (rusmenė, pakalnutė) džiovinami 50-60° C temperatūroje. Džiovinant tokioje temperatūroje, ląstelėse esantys fermentai tampa neaktyvūs ir negali suardyti glikozidų.
  • Augalinę žaliavą, turinčią alkaloidų, reikia išdžiovinti greitai. Daugumai  augalų optimali džiovinimo temperatūra yra 40-50° C (iki 60° C).
  • Askorbino rūgšties turintys augalai (erškėčio vaisiai) džiovinami 80-90° C temperatūroje. Taip džiovinant išlieka didžiausias vitamino C kiekis.

Jeigu oras geras, vaistinę žaliavą galima džiovinti lauke. Tačiau tiesioginiai saulės spinduliai ardo daugelį veikliųjų medžiagų, todėl antžeminės augalų dalys (lapai, žiedai, stiebai) ir eterinių aliejų ar glikozidų turinčios požeminės dalys džiovinamos pavėsyje. Jei oras blogas, augalai džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Galima džiovinti ir specialiose džiovyklose

Tinkamai išdžiovinti augalai išlaiko natūralią spalvą. Gerai išdžiūvusi augalų žievė, šaknys, šakniastiebiai lūžta su traškesiu, lapai, žiedai susitrina į miltelius, o sultingi vaisiai nelimpa vienas prie kito ir netepa rankų.

Kaip džiovinti žiedus?

Nuskinti žiedai dedami į pintinę, bet nesuspaudžiami. Suspausti greitai kaista, suyra jų veikliosios medžiagos.

Žiedus reikia džiovinti pavėsyje, plonu sluoksniu paskleistus ant popieriaus ar audinio, nes tiesioginiai saulės spinduliai keičia jų spalvą ir cheminę sudėtį. Jei geras oras, žiedai greita išdžius palėpėse ar kitose gerai vėdinamose patalpose. Galima džiovinti džiovykloje, bet ne aukštesnėje kaip 30° C temperatūroje. Per karštai džiovinant, žiedai gali pajuoduoti.

Gerai džiovinama žaliava nepraranda spalvos (balti žiedai tampa gelsvesni).

Reklama

Kaip laikyti vaistažoles?

Žaliava laikoma popieriniuose maišuose, dėžėse, stiklainiuose. Vaistinių augalų išdžiovinti žiedai, lapai ir žolė tinka vartoti vidutiniškai 1-2, žievė, šaknys, šakniastiebiai – 2-3 metus.

Total
2
Shares
Prenumeruokite mūsų FaceBook ir sužinokite visas įdomiausias naujienas!
🛒 Apsipirkite

Panašūs straipsniai