Vaistažolės

59 įrašų
Paprastoji spanguolė — Oxycoccus palustris Pers.

Paprastoji spanguolė — Oxycoccus palustris Pers.

Spanguolė yra visžalis krūmokšnis. Jo stiebai gležni, šliaužiantys ir šakoti. Lapai — pražanginiai, odiški, smulkūs. Lapo viršus — tamsiai žalias, apačia — melsvai žalia. Žiedai yra rausvi arba avietinės spalvos, smulkūs, taisyklingi, susitelkę skėtiniuose žiedynuose.
Didžioji dilgėlė — Urtica dioica L.

Didžioji dilgėlė — Urtica dioica L.

Daugiametis žolinis augalas, kurio stiebas briaunotas, tuščiaviduris, status, apaugęs dilginamaisiais plaukeliais. Lapai — priešiniai, lancetiški arba pailgai kiaušiniški su stambiai dantytais pakraščiais, apaugę plaukeliais. Žiedai — vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius — ovalus arba kiaušiniškas, 1,2-1,5 mm dydžio riešutėlis.
Geltonžiedis barkūnas — Melilotus officinalis Lam.

Geltonžiedis barkūnas — Melilotus officinalis Lam.

Geltonžiedis barkūnas yra dvimetis, žolinis, maloniai kvepiantis augalas. Šaknis — liemeninė, šakota. Jis turi vieną arba keletą šakotų, briaunotų stiebų. Lapai — pražanginiai, trilapiai, pjūkliškai dantyti. Žiedai — geltoni, 5— 7 mm ilgio, susitelkę kekėse lapų pažastyse.
Paprastoji trūkažolė — Cichorium intybus L.

Paprastoji trūkažolė — Cichorium intybus L.

Paprastoji trūkažolė yra iki 70 cm aukščio daugiametis, žolinis, vaistinis augalas. Šaknis stambi, dažniausiai šakota, stiebas — stačias, tvirtas, taip pat šakotas. Apatiniai lapai — plunksniškai skiltėti, o viršutiniai — lancetiški, dantyti, apkabinantys stiebą. Žiedai daugiausia pavieniai, prisitvirtinę viršutinėje stiebo dalyje ar lapų pažastyse.
Pavasarinė raktažolė — Primula veris L.

Pavasarinė raktažolė — Primula veris L.

Pavasarinė raktažolė yra daugiametis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis — trumpas ir labai šakotas. Lapai — pamatiniai, skroteliniai, kiaušiniški, šviesiai žalsvi. Jų viršutinis paviršius — raukšlėtas, apačia — plaukuota.
Sėjamasis (daržo) žirnis — Pisum sativum L.

Sėjamasis (daržo) žirnis — Pisum sativum L.

Sėjamasis (daržo) žirnis — kultūrinis, vienametis, savidulkis augalas. Jo lapai — pilki arba žali, poromis priešiškai plunksniški, su kiaušiniškais lapeliais ir ūseliais. Žiedai — balti. Vaisius — ankštis, kurioje yra 3-11 apvalių arba netaisyklingų, šviesiai žalsvų ar balsvai gelsvų sėklų.
Trikertė žvaginė — Capsella bursa-pastoris Moench.

Trikertė žvaginė — Capsella bursa-pastoris Moench.

Trikertė žvaginė yra vienametis arba dvimetis žolinis augalas. Jos stiebas — stačias, šakotas, plikas arba apaugęs plaukeliais. Apatiniai lapai — skroteliniai, kotuoti, suskaldyti į skiautes, viršutiniai — bekočiai, smulkesni, mažiau karpyti. Visi lapai apaugę plaukeliais.
Triskiautis lakišius — Bidens tripartitus L.

Triskiautis lakišius — Bidens tripartitus L.

Triskiautis lakišius yra vienametis žolinis augalas. Jo stiebas — status, šakotas, sultingas. Lapai — tamsiai žali, triskiaučiai, pakraščiai dantyti. Šis plaukuotas augalas žydi visą vasarą geltonais žiedais. Vaisius — kibus lukštavaisis.

Nuo senų laikų žmonės ieškojo žolės, galinčios įveikti visus negalavimus. Gydomuosius augalus augino specialiuose darželiuose arba atsiveždavo iš kitų šalių.

Kai kurie mokslininkai mano, kad daugelis egzotinių gydomųjų medžiagų pavadinimų senuosiuose medicininiuose tekstuose buvo liaudiški vaistažolių pavadinimai.