Trikertė žvaginė — Capsella bursa-pastoris Moench.

Trikertė žvaginė yra vienametis arba dvimetis žolinis augalas. Jos stiebas — stačias, šakotas, plikas arba apaugęs plaukeliais. Apatiniai lapai — skroteliniai, kotuoti, suskaldyti į skiautes, viršutiniai — bekočiai, smulkesni, mažiau karpyti. Visi lapai apaugę plaukeliais.
Trikertė žvaginė — Capsella bursa-pastoris Moench.

Augalas žydi nuo balandžio mėnesio iki vėlyvo rudens smulkiais baltais žiedeliais. Jį dažnai parazituoja grybas Albugo candida, todėl kartais trikertė žvaginė būna pilka.

Auga daržuose, lengvose dirvose, soduose, sąšlavynuose, laukuose kaip piktžolė.

Kada rinkti trikertę žvaginę?

Reklama

Vaistinei žaliavai renkama žydinti antžeminė augalo dalis. Džiovinama nuo saulės apsaugotoje vietoje. Išdžiovinta žolė yra tamsiai žalia, silpno kvapo, kartoko skonio. Ją reikia laikyti sausoje vietoje. Tinka vartoti trejus metus.

Trikertės žvaginės savybės

Reklama

Trikertės žvaginės žolėje yra glikozidų (hisopino, diosmino, izotiocianino), filochinono, raugų ir mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, fosforo druskų), organinių rūgščių (citrinos, obuolių, burso, fumarinės, vyno), acetilcholino, cholino, tiramino, saponinų, alkaloidų, garstyčių aliejaus, vitamino C, B2, karotino.

Trikertės žvaginės naudojimas

Reklama
Trikertė žvaginė — Capsella bursa-pastoris Moench.
Trikertė žvaginė — Capsella bursa-pastoris Moench.

Žvaginę, kaip vaistinį augalą, žinojo ir vartojo graikai bei romėnai. Viduramžiais šia vaistažole buvo stabdomas kraujavimas.

Iš žolės pagaminti galeniniai preparatai stabdo įvairius kraujavimus, sutraukia gimdos tiesiuosius raumenis ir periferines kraujagysles, švelniai mažina kraujospūdį. Trikertė žvaginė stabdo kraujavimus iš gimdos, skrandžio, plaučių (sergant tuberkulioze), inkstų, kepenų, susižeidus. Be to, skatina virškinimo trakto liaukų sekreciją. Ypač teigiamai veikia šviežios augalo sultys (žvaginę reikia pjauti butonizacijos fazėje).

Trikertės žvaginės žolės antpilas

Trikertės žvaginės žolės antpilui paruošti imama 10 g (trys valgomieji šaukštai) žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens, pakaitinama 15 minučių verdančio vandens vonelėje, aušinama kambario temperatūroje 45 minutes, perkošiama pro marlę ir geriama po valgio po vieną valgomąjį šaukštą 3—4 kartus per dieną.

Vaistinė žaliava derinama su kitomis vaistažolėmis, ypač tinka su dirvinio asiūklio žole. Užpilui paruošti imama po du valgomuosius šaukštus trikertės žvaginės ir dirvinio asiūklio žaliavų, užpilama trimis stiklinėmis verdančio vandens, ekstrahuojama dvi valandas, perkošiama ir geriama po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Užpilą reikia laikyti šaltoje vietoje ne ilgiau kaip dvi paras.

Medicininėse knygose rašoma, kad antžeminė žvaginės dalis — valgoma (kol augalas nepražydęs). Lapai vartojami kaip prieskonis. Nuplautų ir susmulkintų lapų dedama į sriubas, žuvų patiekalus, sumuštinius ir kt. Augalą sveika valgyti, nes jame yra daug organizmui reikalingų
medžiagų.

Total
0
Shares
Panašūs straipsniai
Geltonžiedis barkūnas — Melilotus officinalis Lam.

Geltonžiedis barkūnas — Melilotus officinalis Lam.

Geltonžiedis barkūnas yra dvimetis, žolinis, maloniai kvepiantis augalas. Šaknis — liemeninė, šakota. Jis turi vieną arba keletą šakotų, briaunotų stiebų. Lapai — pražanginiai, trilapiai, pjūkliškai dantyti. Žiedai — geltoni, 5— 7 mm ilgio, susitelkę kekėse lapų pažastyse.
Skaityti