Rūgtis takažolė — Polygonum aviculare L.

Rūgtis takažolė yra vienametis, iki 40 cm aukščio žolinis augalas.

  • Jo stiebas — silpnas, gulsčias, bambliuotas, plikas, labai šakotas, o šaknis — verpstiška.
  • Lapai — lancetiški, elipsiški, trumpakočiai.
  • Augalas žydi birželio — rugsėjo mėnesiais baltais arba šviesiai rausvais žiedeliais, kurie yra lapų pažastyse.
  • Auga pakelėse, kiemuose, šiukšlynuose, mindžiojamose vietose, rečiau laukuose.
Šeima: RŪGTINAI — POLYGONACEAE

Vaistinei žaliavai pjaunama žydinti takažolės antžeminė dalis. Džiovinama pastogėse, ypač gerai džiūsta skardinio stogo pastogėje. Išdžiūvusi žaliava esti žalsva, natūralaus kvapo, sutraukiančio skonio. Tinka vartoti trejus metus.

Kuo naudinga takažolė?

Rūgtis takažolė — Polygonum aviculare L.
Rūgtis takažolė
Takažolėje yra glikozido avikuliarino, 2,5% cukraus, dervų, gleivių, organinių rūgščių (acto, skruzdžių, valerijono, kavos), kartumynų, raugų ir mineralinių medžiagų, eterinio aliejaus, vitamino C (450 mg% ), E, K, karotino ir kt.

Žmonės gamina takažolės nuovirą, arbatą, miltelius, šviežias sultis.

Takažolė liaudies medicinoje

Takažolės užpilui paruošti imama 20 g susmulkintos žaliavos ir užpilama stikline verdančio vandens, kaitinama verdančio vandens vonelėje 5—10 minučių, paskui ekstrahuojama 1—2 valandas, nukošiama, geriama po vieną valgomąjį šaukštą 3—4 kartus per dieną. Šaldytuve užpilą galima laikyti dvi paras.

Takažolės nuoviras

Nuoviras ruošiamas iš augalo šaknų. Imama 20 g susmulkintų šaknų ir užpilama stikline vandens (kambario temperatūros), kaitinama 30 minučių verdančio vandens vonelėje. Nuoviras aušinamas 15 minučių, nukošiamas ir geriamas prieš valgį po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.

[the_ad id=”6261″]

Gydimas takažole

Sumaigyta žalia takažolė dedama ant žaizdų, sumuštų vietų. Nuo odos ligų daromos takažolės vonios. Šviežios sultys tinka žaizdoms, o praskiestos — skalavimams. Takažole kartu su kitais vaistiniais augalais gydomos kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligos.



Parašykite komentarą