Receptai

Lengvi receptai tiems, kurie tingi virti. Įvairūs pyragai, salotos, viskas labai nesudėtinga.

Šiltos kalafiorų ir voveraičių salotosMmm...puikios salotos. Jas atradau praeitais metais ir nuo tada tarp mūsų užsimezgė artima draugystė. Dar niekada jos manęs nenuvylė. Patiekalo skonis ir gamybos principas šiek tiek primena tradiciškai ruošiamas voveraites su bulvėmis, grietine, svogūnais ir šonine, tačiau manojo varianto rezultatas vegetariškas, šiek tiek lengvesnis bei gaivesnis.
Super skanūs pyragėliai su vištienaPastebėjimas – kepant palikite tarpelius tarp bandelių, be to skystis esantis mišinyje labai norės pabėgti į išorę, todėl neišsigąskite, jai po 20-30 min kepimo tešla atrodys neiškepus, tai tiesiog gardus mėsos ir daržovių skystis persimaišęs su tešla. Tikiuosi sudominau jus, tikrai neįprastas ir nuostabus, o svarbiausia greitas patiekalas.
Kefyro desertas su kavaSkanus, gaivus ir labai švelnus desertas kavos mėgėjams🙂 Galite vietoje kefyro naudoti dar ir graikišką jogurtą.
Salotos su granato sėklelėmisGranatai visada bus tai, kas primins vaikystę. Rytų šalių pasakos, tėvų kelionės ir kolektyvinės nuotraukos – moterys su naujom suknelėm, vyrai su armėniškais batais. Lauktuvės iš jų. Kazinaki, aiva, churma... Ir paslaptingiausia lauktuvė – granatas. O kaip jį valgyti?! Šiaip jau tokios salotos daromos iš to kas po ranka, o granato sėklelės man čia pakeičia citriną. Be to taip galima reguliuoti kiekvieno kąsnio rūgštelę: noriu - kąsnyje bus keturi grūdeliai, nenoriu – nei vieno.
Naminiai varškės sūreliaiPaaaagaliau prisiruošiau parašyt apie dar vieną iš savo favoritų. Labai kažko daug nepasakosiu, jau taip ir aišku, kad homemade visada bus geriau. Visada. Tik keli niuansai – pusriebė varškė šiek tiek labiau tinka, nei liesa. Galima ir ją naudoti, bet nebus tokie kreminiai. Taip ir sufail’inau paskutinį kartą juos begaminant. Saldiklio galima dėti ir daugiau, aš dedu tik tarp kitko, nes ir taip šokoladas saldus bei liofilizuotos uogos. O visa kita labai paprasta. Ir tikrai verta pažaist virtuvėj ir pasidaryt tokius dalykus pačiam, be jokių abejonių.
Baltojo šokolado ir matcha saldainiaiLipdžiau aš šituos saldainius ir liūdnai galvojau „Greičiausiai tai bus dar vienas eksperimentas, kurio rezultatus turėsiu tyliai viena pati valgyti kelias dienas. Privalėsiu vaizduoti, kad man velniškai skanu, nors...“ Matchos skonis gana toks neįprastas, o jei dar esat kavos mėgėjai ir jokiom ten stebuklingom žalios arbatos galiom netikit... Tokios mintys sukosi galvoj, kai siūliau primygtinai vyrui paragauti nors vieną, nors pusę saldainio. „Ne“ sako jis. „Jei vėl su ta žalia nesąmone, aš nevalgysiu, fu.“ Nu ir apsiversk kulvirščiai, daugiau man liks, tyliai pagalvojau (pati buvau jau paragavusi ir maloniai nustebusi). Ramiai įdėjau lėkštę į šaldytuvą ir pasinėriau į romantinę komediją. Kai už 20 minučių, užsigeidusi „ko nors saldesnio“ pravėriau duris vėl – ten puikavosi tik du saldainiukai... Va tau ir „fu“.
Mėlynių pyragasŽmonės, aš pavargau. Rimtai. Pavargau nuo žmonių. Ar žinot tokį dėsnį – kuo bjauresnis oras, tuo kyla daugiau klausimų. „O miesto planą ar turit? Kiek kainuoja? Nemokamai. O, kaip fainiai. O galima dar vieną? O draugei? O gal penkis galiu? Kiekvienam vaikui, kad nepasiklystų. O kur mes esam? Aaa, supratau... O kur mes, palaukit, mašiną palikom? Ten toks geltonas namas buvo ir moteriškė kažką lietuviškai mums šaukė. Nežinot? Ir koks čia informacijos centras, jei nežinot. O ką čia veikt Palangoj tokiu oru? Vat atvažiavom ir nežinom ką veikt... Ne, mes net neįsivaizduojam ko norim. Jūs pasiūlykit. Sugalvokit už mus, kas mums būtų įdomu. Jodinėjimas arkliais, kartingai, dviračių takai ir gintaro žvejyba mūsų nedomina. Klausykit, mes girdėjom, kad netoli yra kažkokia pilis, saloj. Aaaa, 300 kilometrų... Trakai... Ne mums kur nors arčiau. Kas nors lietuviško būtų įdomu. Japoniškas sodas? Tinka! Klausykit, Jūs viską taip žinot. Gal padėsit apsigyventi kur atrast. Vat sugalvojom, sėdom ir atvažiavom. Sakot, reikėjo užsisakyti iš anksto? Taigi pas jus viskas laisva… Va, internete perskaičiau. Stoviu čia su 6 lagaminais, 4 vaikais, uošve, šuva, kate ir dieveriu. Ieškok, 2 savaitėm (ir tas dvi savaites aš pas jus kievieną mielą dieną ateisiu panašių klausimų klausinėti). Už penkis eurus, penki metrai iki jūros ir kad būtų 5 žvaigždės. Ir jei man ten nepatiks, tai žinokit pasiskųsiu laikraščiui/televizijai/vaikų teisių tarnybai. Ir kodėl Jūs miesto plano neduodat? Ką čia nusišnekat, tie penki rankose nesiskaito, man reikia dar vieno! Beje, kiek jis kainuoja?”. Štai tokie dialogai ir išsunkia. Grįžus namo nieko nesinori. Ypač kalbėtis, bendrauti. Norisi skaityti, važinėtis dviračiu, kartais, iki audros likus 5 minutėms, išsimaudyti jūroje. Ir gal ką nors skanaus pagaminti. Kočėlu atsakančiai pasidarbuoti, įsivaizduojant kaip juo mojuoji įkyriems turistams prieš nosį. Eikit jūs visi Galkino klausytis, o mane ramybėje palikit.
Apelsinų ir spanguolių keksasToks keksas, aišku, geriau tinka žiemą, per Kalėdas ar Tris karalius, su dideliu puodu karštos imbierinės arbatos. Sotus, kaloringas (visas pakelis sviesto!!!), saldus. Visai ne vasaros kepinys. Bet kokia ta vasara, patys pažiūrėkit pro langą. Su guminiais tik gatve perbrisi, vakar išviso juokinga buvo. Prisiprašiau, kad vyras parvežtų iš darbo – toks lietus pliaupė, o aš su popieriniais batais (madistė, jomajo). Įvažiuojam į kiemą, noriu šokt lauk iš mašinos – vandens aukščiau kauliuko, niekaip tokio dydžio “ežero” neperšoksiu. Vyras, džentelmenas pagal pareikalavimą, griebė į glėbį ir šlepsėdamas savo kiauraraščiais guminukais pernešė mane į sausą, saugų “krantą”. Beveik romantika.
Slyvų skanėstasImdama iš slyvų kauliukus visada prisimenu epizodą iš paauglystės. Gal jau kažkur pasakojau, nepamenu. Vonioje sugedo kranas. Vis lašėjo. O mama iš kažkur gavo kibirą slyvų. Ir bilietus į koncertą. Koncertą, kuris vaikams, t.y. paauglėms dukroms, nelabai įdomus. Slyvose buvo kauliukai, juos reikėjo išimti. Kaip tik darbas namuose nuobodžiaujančiai dukrai. Darbas visai smagus, ypač kai televizorius neveikia. Ir dar tas ramus vandens čiurlenimas iš krano. Puikus fonas. Perpjaunu slyvą, išimu kauliuką, griebiu kitą. Perpjaunu, kauliuką, kitą. Jau beveik kibiro dugnas. Akys lipte lipa, valanda jau gerokai po „Panoramos“. Dar viena slyva, dar vienas kauliukas - aš jau guliu ant sofos su peiliu rankoje ir saldžiai snaudžiu. Tik staiga garsus BARBARBAR. Užsimiegojusi puolu prie durų. Taip malonu eiti, šilta, drėgna. Gal vis dar miegu?! O siaube, per kriauklę veržiasi vanduo, ant grindų vandens per plaštaką! Kažkas kriauklėje pamiršo polietileninį maišelį... O miegojau kokias porą valandų...
Šokolado ir cukinijų pyragasTurbūt labiausiai šokoladiškiausias pyragas, kurį teko kepti. Ir juodžiausias. Cukinijos ten nerasit nė su žiburiu – ji tiesiog išgaruoja, lieka tik drėgmė, kurios bet kuriam šokoladiniam pyragui mirtinai reikia. O tie dideli šokolado gabalai – mmm, kai ant tokio „užtaikai“, belieka tik užversti akis į dangų ir iš palaimos prisimerkti.
Spanguolių padažasIšdygstu kaip Pilypas iš kanapių. Kodėl tiek ilgai tylėjau, nors iš Didžiosios Kelionės jau grįžau vos ne prieš tris savaites? Visų pirma prioritetas šiuo metu yra antras „Celsijaus“ žurnalas. Gaminau kai ką jam, jau greit, t.y. gruodžio mėnesį, pamatysit. Liko dar vienas patiekalas, tai jis man ir neduoda ramybės. Iš pradžių nežinojau ką gaminti, po to sugalvojau, tada laužiau galvą kur gauti tai, ko man reikia. O dabar dar laukiu gero oro. O geras oras man ir kitom apie maistą rašančiom toks, kad fotografuot gali. Antra tylos priežąstis – nežinau ką čia dėti. Lyg ir gaminu, ir skanu, ir labai skanu. Bet ir vėl – ne ta šviesa, ne tas laikas, ne ta nuotaika. Trečia. Norėjosi apie kelionę parašyti, apie įspūdžius. Foto vieną kitą parodyti. Bet tų foto pora tūkstančių, kaip atrinkt, apie ką pasakot? Gerai, pažadu! Viešai. Kitam įraše apie „brunch“ papasakosiu. O dabar apie šitą padažą. Ir prie vištos, ir prie kalakuto ir ant ledų, ir ant pyrago.
Brusketos su cukinijomIlgai nedaugiažodžiausiu (uff, atrodo gerai parašiau TĄ žodį). Tokias brusketas gaminau mūsų mergaičių (trys sesės + mamytė) susibėgimui bei draugų pavakarojimui. Abu kartus buvo išgirtos ir pirmiausiai dingo nuo stalo. Taigi, dalinuosi receptu. Jei neturite „mandolinos“ pjaustančios šiaudeliais – pasidarbuokit peiliu. Svarbiausia viską supjaustyti plonai. Na bent jau aš taip darau – šiaudeliais, o jei ką, darykit kaip išeina. Dangus nesugrius.
Bananų duona su vyšniomis ir šokoladuNesuprantu, kodėl TAI yra vadinama duona. Tai tikrų tikriausias pyragas! Saldus, kvapnus, tirpstantis burnoje. Čia juk kumpio gabalo ar pomidoro skiltelės nekrausi. O skaniausia - su šlakeliu karšto vyno, pasislėpus kopose.
Įdaryti prancūziški skrebučiaiJei sugebėčiau rytais atsikelti nors pusvalandžiu anksčiau, aš tikrai valgyčiau pusryčius. O dabar... Aš rituosi iš lovos valandą, garbės žodis. Sapnuoju, sapnuoju... Pypt, pypt. Nuspaudžiu „snausti dar“. Snaudžiu dar 10 minučių. Panirstu į kitą sapno seriją... Vėl „pypt, pypt“. Nuspaudžiu. Dar 10 papildomų minučių sapne pasėdėti 1000 aukštų pastato viršuj ir pasvarstyti – čiuožti ar ne? Peršasi išvada: man sapnuoti įdomiau, nei pasiruošti padorius pusryčius ir žmogiškai pavalgyti. Be to darbe vistiek laukia vienuoliktos valandos arbatėlė su bandelėm/pyragais/sausainiais/sūriu su medum. Kam tie pusryčiai?! Bet jūs manęs ypatingai nesiklausykit, kelkitės anksti, valgykit karštus pusryčius. Ir niekada nevėluokit.
Smidrai su šonineJoks čia stebuklas. Tik pamanykit, smidrai su šonine. Ne aš pirma, ne aš paskutinė juos pusryčiams gaminu. Ir vis dėl to noriu pasidalinti ir paaikčioti „Ach, kaip skanu. Kokie tai karališki savaitgalio pusryčiai“. Kur pamačius, visada griebiu ryšuliuką baltujų (nors žalius irgi žiauriai mėgstu). Svarbu tik gerai nuskusti odelę ir nulaužti sumedėjusius galiukus. Ir mėgautis...
Ryžių apkepas su malta mėsaPaprastas, bet tuo pačių labai skanus patiekalas su sultinga mėsa, ryžiais, grybų ir daržovių įdaru. Puikiai tinka sočiai šeimos vakarienei.
Karamelizuoti pomidoraiIš pomidorų šitų turėjo gimti kai kas ispaniško šiuo metu labai intensyviai ruošiamam kulinariniam žurnalui °C, bet nekokie tie pavasariniai pomidorai dar. Netiko. Gimė kitkas. O kas – pamatysim balandžio pradžioj. Užtat sekmadienio pusryčiams labai tiko kepti, truputuką karamelizuoti pomidoriukai. Aš praktiškai savo lėkštę išlaižiau. Įsivaizduoju, kad derėtų idealiai prie kokio gero keptos mėsos gabalo...
Jautiena troškinta alujeSotus karštas troškinys su jautiena ir alumi. Skaniausias toks troškinys yra pašildytas kitą dieną. Aš kitaip ir nedarau – pagaminu iš vakaro, o valgau atkentėjusi visas pagundas kitos dienos vakarienei.
Krevetės su vytintu kumpiu ir aštriu mango padažuApsimesiu, kad nieko neįvyko. Ilgos pertraukos nebuvo. Galima gi angliškai iš kokio renginio pasišalinti, niekam nieko nesakius. Gal įmanoma lygiai taip pat ir sugrįžti? Patyliukais, kaip pelei, įsėlinti atgal į sandėliuką ir toliau šeimininkauti...
Naminiai burokėlių traškučiaiPirmą kartą tokių burokėlių paragavau kažkurioj parodoj ar tai Helsinkyje ar tai Gioteborge prieš kokius penkis gal metus. Moteriškutės dvi kukliai stovėjusios kampe kvietė ragauti traškučių iš įvairių ekologiškų šakniavaisių. Buvo ten, aišku, iš bulvių, be to iš morkų, ropių (?), bei burokėlių pagamintų... Ir man kažkaip tie burokėliški labai patiko. Įsigijau maišiuką ir labai gardžiai sutriauškinau. Deja, po to karto niekur daugiau tokio skanumyno ir nemačiau pirkti. Bet, vakar pamačiau vat šitą receptą ir nutariau pati pasigamint, kol dar prekyboje nepasirodė. Labai paprasta ir greitai pagaminama (jei nenorit prigaminti poros kilogramų).
Mėtų skonio troškinta malta mėsaFaršas, troškintas konservuotuose pomidoruose – kas gali būti paprasčiau ir skaniau? Bet prie ko čia mėėėtos? Mėėėtos ir mėėėsa? Netgi mėtos arbatoje mane neypatingai žavi, o mėtos šokoladiniame pyrage arba braškių pūtėsiuose iš viso, anot mano receptorių – tik skonio gadintojos. Nesu mėtų fanė, ir iki šiol pripažinau tiktai mėtų-vanilės šaltąją arbatą su laimu. Tačiau dabar aš žinau, kam iš tiesų sutvertos mėtos. Mėtos sutvertos mėsos troškiniui gardinti! Ir jeigu netikite – tiesiog pabandykite. Truputis kvapnių žolelių pavers valstietišką troškinį rafinuotu, gurmanišku, pikantišku patiekalu. Jeigu nemėgstate mėtų, galite staiga pamėgti, o jeigu mėgstate – bandykite būtinai.
Pica iš tortilijosJokia kita pica neturi tokios plonos tešlos! Kas iš tiesų nepaprasta šioje picoje, tai lavašo (tortilijos) pagrindas. Iškepusi tortilija įgauna sodrų duonos skonį ir tampa labai traški kraštuose, tačiau minkšta viduje.
1 2