Žiedynas — cilindrinė varpa. Augalas pradeda žydėti gegužės mėnesį ir žydi iki rudens. Plačialapis gyslotis auga pakelėse, pievose, miškuose, daržuose, pagrioviuose. Lietuvoje ypač paplitęs ir visiems gerai pažįstamas.
Vaistinei žaliavai skinami lapai augalo butonizacijos fazės pabaigoje ir jam žydint. Lapai paskleidžiami plonu sluoksniu ant audeklo arba popieriaus ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje vartant, kad vienodai džiūtų ir nepajuoduotų. Išdžiūvusi žaliava yra žalia, silpno kvapo, kartoko skonio. Tinka vartoti trejus metus.
Kuo naudingas gyslotis?
Gysločio lapuose yra 10% gleivių, 5-12% tanidų, karčiųjų medžiagų, glikozido aukubino, alkaloidų, vitaminų (C, K, U, karotino, cholino), organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, oksalo), dervų, steroidinio saponino (iki 6,5% ), polisacharidų, fermentų, fitoncidų, mineralinių druskų, ypač kalio.
Gyslotis liaudies medicinoje
Gysločiu dar XII a. pr.m.e. kinai, graikai ir romėnai gydė dizenteriją. Senovės gydytojas Avicena gysločio lapais stabdydavo kraujavimą, gydydavo žaizdas, kepenų ligas, o jų sultimis malšino ausų ir dantų skausmus.
Liaudies medicina gyslotį vartoja plaučių, skrandžio navikų profilaktikai, gydo virškinimo trakto, viršutinių kvėpavimo takų ligas (bronchitą, astmą, kosulį), furunkulus, karbunkulus, sumušimus, graužikų, vapsvų, bičių, gyvačių įkandimus. Sumaigyti švieži augalo lapai dedami ant pažeistų vietų. Liaudis gydymui vartoja ir gysločio sėklas. Jose yra daug gleivių (10 g sėklų užpilama 100 ml verdančio vandens ir išgeriama iš karto). Patariama jas vartoti tuomet, kai užkietėja viduriai. Jos apsaugo gleivinę nuo dirginančių medžiagų.
Dabar gyslotis ir jo preparatai taip pat plačiai vartojami. Juo gydomi uždegimai, raminami skausmai, stabdomas kraujavimas, jis veikia bakteriostatiškai, skatina skrandžio liaukų sekreciją, tinka nuo kosulio. Manoma, kad gysločio veikliosios medžiagos gydo opas, žaizdas, furunkulus ir turi įtakos cholesterino apykaitai, todėl tinka nuo aterosklerozės.
Iš plačialapio gysločio ruošiamas nuoviras
Į emaliuotą indą įberiama 10 g susmulkintų lapų, užpilama stikline verdančio vandens ir kaitinama vandens vonelėje 30 minučių, aušinama kambario temperatūroje 10 minučių, perkošiama, likusioji žaliava nusunkiama ir dar įpilama iki 200 ml virinto vandens. Geriama 15 minučių prieš valgį 3-4 kartus per dieną. Paruoštą nuovirą galima laikyti vėsioje arba šaltoje vietoje ne ilgiau kaip 2-3 paras.
Gysločio sultys
- Galima pasigaminti ir gysločio sulčių. Nuplautus lapus reikia sumalti mėsmale, išsunkti sultis ir pridėti tiek pat medaus, pakaitinti 15—20 minučių verdančio vandens vonelėje ir paskui laikyti vėsioje vietoje.
- Kitas būdas: surinktus nuplautus lapus reikia sumaigyti, užpilti tokiu pat kiekiu cukraus pudros ir laikyti dvi savaites tamsioje vietoje. Sultis reikia gerti 20 minučių prieš valgį po valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Farmacijos pramonė iš gysločio lapų spaudžia sultis, kuriomis gydomos virškinimo trakto ligos (lėtinis gastritas, opaligės, žarnyno uždegimai). Esant normaliam ar sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, vaistus reikia gerti 20 minučių prieš valgį po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.
Preparatas plantagliucidas (plantagliucidum) veikia antiuždegimiškai ir spazmolitiškai, šiek tiek didina skrandžio sulčių sekreciją. Juo gydomas gastritas (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas) ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė. Prieš vartojimą reikia pusę arba vieną arbatinį šaukštelį granulių užpilti puse stiklinės šilto vandens ir gerti 30 minučių prieš valgį 2-3 kartus per dieną.