Šakniagumbis mėsingas su ilgais šakniastiebiais. Stiebas žalias arba rausvas, briaunotas, šiurkštus, apaugęs trumpais kabliškais dygliukais. Tuščiaviduris, vyniojasi tik iš kairės į dešinę pusę, žiemą sunyksta. Lapai stambūs, priešiniai, širdiškais pamatais, į viršų smailėjantys, dantyti, su prielapiais; apatiniai triskiaučiai, viduriniai penkiaskiaučiai.
Vyriškieji žiedai šluotelių pavidalo, smulkūs, gelsvi, žalsvi arba melsvi; moteriškieji – kankorėžio tipo, susitelkę trumpakotėse varpose – spurgose.
Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Spurgai subrandinami rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisius – rudas, vienasėklis riešutėlis. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis. Auga lapuočių bei mišriuose miškuose ir krūmuose, dažniausiai pasitaiko pašlaičių bei upių ir upelių pakrančių krūmuose, griovių šlaituose, derlingame dirvožemyje. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas. Kultūrinių apynių veislės auginamos soduose, daržuose ir specialiuose ūkiuose. Gyvena 50 ir daugiau metų.
Apyniai Lietuvoje jau auginami nuo senų laikų sodybose. Augalas dekoratyvus ir tinka vertikaliam apželdinimui. Apynys medicinoje vartojamas labai seniai. Dar VIIIa juo gydytos kai kurios ligos.
Vaistinė žaliava – spurgai skinami giedrią dieną, subrendę su koteliais, kai pradeda ruduoti ir gurgžda tarp pirštų, rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje. Išdžiuvę yra žalsvai gelsvi, stipraus kvapo, kartaus skonio. Paruošta žaliava vartotina vienerius metus.
Kuo naudingas apynys?
Apynių spurguose yra lupulino. Lupulinas susideda iš dervų, karčiųjų medžiagų humulono ir lupulono; taip pat eterinio aliejaus, raugų, organinių rūgščių, dervų, sakų, cholino, vitaminų B1, B6, PP, C, dažinių, fitoncidinių, mineralinių ir kitų veikliųjų medžiagų.
Apinio vartojimas medicinoje
Apynio spurgų preparatai veikia baktericidiškai, antiseptiškai ir narkotizuojančiai. Jie raminamai veikia centrinę nervų sistemą, žadina apetitą, gydo gastritą, šlapimo pūslės bei inkstų uždegimus, tulžies pūslės ir kepenų ligas, lėtinį viduriavimą. Augalo preparatai ramina, ypač tinka nuo nemigos; jais gydomas radikulitas, nerviniai traukuliai, psichikos sutrikimai. Apynio spurgai slopina lytinį aktyvumą.
Apynio aliejaus lašais reikia gerti nuo neurozių, padidėjusio jautrumo. Jis švelniai atpalaiduoja širdies kraujagyslių spazmus, gydo nemigą, žarnyno spazmus bei hipertoniją. Kartu su kitų vaistažolių mišiniais patartina gerti gydant inkstų, šlapimtakių ligas, norint sureguliuoti mineralinių medžiagų apykaitą.
Gydytojai rekomenduoja gerti apynio nuovirą nuo odos ir gleivinių uždegimų, alergijos, niežulio, dermatitų.
Apynių naudojimas maistui
Apynio spurgai yra vienas pagrindinių komponentų alaus gamyboje, nes lupulinas suteikia gėrimui specifinį kartumą ir spalvą, stabdo pašalinių bakterijų bei grybelių dauginimąsi.
Apynys liaudies medicinoje
Apynio spurgų arbata arba milteliai buvo duodami apetitui sužadinti ir virškinimui gerinti, taip
pat nusilpusiems po sunkių lėtinių ligų ir neturintiems apetito ligoniams. Apynio spurgus kišdavo į pagalves, kad nekankintų nemiga.
- Apynio arbatų kompresai dedami ant skaudančių sąnarių, geliančių kaulų. Jo nuoviru skalaujami išplauti plaukai plaukų šaknims stiprinti, pleiskanoms naikinti.
- Iš stiebų pluošto vejamos virvės, audžiama medžiaga maišams, gaminamas popierius.
- Parfumerijoje apynio spurgų ekstrakto dedama į kremus, muilą, šampūnus, veido odą tonizuojančius losjonus.
Ramina nervus
- Valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo apynio spurgų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, ataušinti, perkošti. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
- Imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo apynio spurgų, tiek pat pipirmėtės, trilapio pupalaiškio žolės ir sumaltų vaistinio valerijono šaknų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis (400ml) verdančio vandens. Palaikyti 30min ir nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės(100 ml) 2 kartus per dieną, ryte ir vakare. Užpilą vartoti 2 dienas iš eilės.
Nuo nemigos
- Paimti po lygiai paprastojo apynio spurgų, vaistinio valerijono šaknų, miškinės gudobelės vaisių. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti stikline (200ml) verdančio vandens, palaikyti 30min, perkošti. Išgerti visą kiekį vakare prieš miegą.
Virškinimui gerinti
- Valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo apynio spurgų ir tiek pat trilapio pupalaiškio žolės užpilti 1,5 stiklinės (300ml) verdančio vandens. Po valandos nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės (100ml) 3 kartus per dieną prieš valgį. Po savaitės daryti pertrauką.
Sergant radikulitu
- Apynio spurgus reikia sudrėkinti ir gerai pašutinti. Po to nuspausti, kad nevarvėtų, sudėti į drobinį maišelį ir kiek galima karštesnį uždėti ant skaudamos vietos, uždengti neperšlampama medžiaga ir šiltai apkloti. Laikyti valandą, paskui nuimti ir skaudamą vietą aprišti vilnoniu audeklu arba kailiuku.
Plaukams stiprinti
- Valgomąjį šaukštą susmulkintų paprastojo apynio spurgų užpilti stikline (200ml) verdančio vandens, pavirti 30min. Atvėsinti ir įtrinti plaukų šaknis.