Ankstyvasis šalpusnis — Tussillago tarfara L.
Daugiametis žolinis augalas. Žiedynstiebiai — 10-25cm aukščio, apaugę žvyniškais rausvais lapeliais. Žiedynai — vienagraižiai.
Netradicinė medicina
Netradicinė medicina – tai gydymas be cheminių medžiagų. Juk nebūtinai gydytis tik vaistais. Liaudies mediciną žmonės žino ir naudoja nuo senų laikų.
Paprastasis ąžuolas — Quercus robur
Medis, užaugantis iki 40 metrų aukščio ir 1,5-2 metrų skersmens. Miške augančio stiebas tiesus, aukštas, o atviroje vietoje – žemas, šakos storos. Jaunų medžių žievė lygi, vėliau giliai sueižėja.
Paprastoji avietė — Rubus idaeus
Vasaržalis 1,5-2m aukščio gausiai šakotu ir toli besidriekiančiu šakniastiebiu krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs, kiek palinkusiomis viršūnėmis, apvalūs, dygliuoti, pirmamečiai žali, antramečiai rusvi, su pilkomis apnašomis.
Kalninė arnika — Arnica montana
Daugiametis 30-70cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis apvalus, 10-15cm ilgio, 8-10mm storio, jaunas šviesiai, senas- tamsiai rudas, vidus baltas.
Paprastasis apynys — Humulus lupulus L.
Paprastasis apynys – daugiametis dvinamis vijoklinis iki 6 metrų aukščio žolinis augalas.
Paprastasis amalas — Viscum album
Paprastasis amalas — daugiametis visžalis 30-70cm aukščio rutulio formos nuodingas pusiau parazitinis krūmas.
Juodasis serbentas — Ribes nigrum L.
Juodasis serbentas — 1-2 m aukščio šakotas krūmas. Metūgiai — plaukuoti, žalsvai gelsvi. Stiebai — tamsiai rudi. Lapai — pražanginiai, ant ilgų lapkočių, su 3-5 skiautėmis, pjūkliškai dantyti.
Raudonasis serbentas — Ribes rubrum L.
Raudonasis serbentas auga visuose Lietuvos rajonuose. Tai vidutinio ūgio krūmas. Lapai — odiški, skiautėti. Žiedai — purpuriniai, susitelkę po 15-20 kekėje.
Paprastoji spanguolė — Oxycoccus palustris Pers.
Spanguolė yra visžalis krūmokšnis. Jo stiebai gležni, šliaužiantys ir šakoti. Lapai — pražanginiai, odiški, smulkūs. Lapo viršus — tamsiai žalias, apačia — melsvai žalia. Žiedai yra rausvi arba avietinės spalvos, smulkūs, taisyklingi, susitelkę skėtiniuose žiedynuose.
Didžioji dilgėlė — Urtica dioica L.
Daugiametis žolinis augalas, kurio stiebas briaunotas, tuščiaviduris, status, apaugęs dilginamaisiais plaukeliais. Lapai — priešiniai, lancetiški arba pailgai kiaušiniški su stambiai dantytais pakraščiais, apaugę plaukeliais. Žiedai — vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius — ovalus arba kiaušiniškas, 1,2-1,5 mm dydžio riešutėlis.
Geltonžiedis barkūnas — Melilotus officinalis Lam.
Geltonžiedis barkūnas yra dvimetis, žolinis, maloniai kvepiantis augalas. Šaknis — liemeninė, šakota. Jis turi vieną arba keletą šakotų, briaunotų stiebų. Lapai — pražanginiai, trilapiai, pjūkliškai dantyti. Žiedai — geltoni, 5— 7 mm ilgio, susitelkę kekėse lapų pažastyse.
Paprastoji trūkažolė — Cichorium intybus L.
Paprastoji trūkažolė yra iki 70 cm aukščio daugiametis, žolinis, vaistinis augalas. Šaknis stambi, dažniausiai šakota, stiebas — stačias, tvirtas, taip pat šakotas. Apatiniai lapai — plunksniškai skiltėti, o viršutiniai — lancetiški, dantyti, apkabinantys stiebą. Žiedai daugiausia pavieniai, prisitvirtinę viršutinėje stiebo dalyje ar lapų pažastyse.
Pavasarinė raktažolė — Primula veris L.
Pavasarinė raktažolė yra daugiametis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis — trumpas ir labai šakotas. Lapai — pamatiniai, skroteliniai, kiaušiniški, šviesiai žalsvi. Jų viršutinis paviršius — raukšlėtas, apačia — plaukuota.
Sėjamasis (daržo) žirnis — Pisum sativum L.
Sėjamasis (daržo) žirnis — kultūrinis, vienametis, savidulkis augalas. Jo lapai — pilki arba žali, poromis priešiškai plunksniški, su kiaušiniškais lapeliais ir ūseliais. Žiedai — balti. Vaisius — ankštis, kurioje yra 3-11 apvalių arba netaisyklingų, šviesiai žalsvų ar balsvai gelsvų sėklų.
Plikasis skleistenis — Herniaria glabra L.
Tai daugiametis, gelsvai žalias, daugiastiebis žolinis augalas. Stiebas — gulsčias, driekiasi žeme, šakotas, plikas.
Trikertė žvaginė — Capsella bursa-pastoris Moench.
Trikertė žvaginė yra vienametis arba dvimetis žolinis augalas. Jos stiebas — stačias, šakotas, plikas arba apaugęs plaukeliais. Apatiniai lapai — skroteliniai, kotuoti, suskaldyti į skiautes, viršutiniai — bekočiai, smulkesni, mažiau karpyti. Visi lapai apaugę plaukeliais.
Triskiautis lakišius — Bidens tripartitus L.
Triskiautis lakišius yra vienametis žolinis augalas. Jo stiebas — status, šakotas, sultingas. Lapai — tamsiai žali, triskiaučiai, pakraščiai dantyti. Šis plaukuotas augalas žydi visą vasarą geltonais žiedais. Vaisius — kibus lukštavaisis.
Vaistažolių rinkimas ir laikymas
Renkantiems vaistinguosius augalus visų pirma būtina gerai juos pažinti, mokėti atskirti nuo kitų panašių, bet medicinoje nevartojamų rūšių. Nemažiau svarbu žinoti, kada ir kaip juos reikia rinkti.
Vaistinių augalų rinkimo kalendorius
Vaistažolių gydomosios savybės priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo augimo vietos, nuo rinkimo laiko, nuo tinkamo džiovinimo ir laikymo. Vaistažoles rinkite atokiau nuo kelių, švariuose laukuose, pievose, kalnuose ir miškuose. Skirtingos augalų dalys renkamos skirtingu laiku, kai jose yra didžiausias vaistinių medžiagų kiekis. Kada ir kaip rinkti vaistinius augalus? Vaistažolių naudingumas priklauso nuo teisingo žolelių surinkimo. … Skaityti toliau