Miškinė sidabražolė — Potentilla erecta Hampe.

Tai daugiametis, iki 40 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis — beveik horizontalus, storas, rausvai rudas, apaugęs plonomis šaknelėmis.
Miškinė sidabražolė — Potentilla erecta Hampe.

Stiebai — keli, 15—35 cm aukščio, kylantieji arba statūs, plaukuoti. Viršutinė dalis šakota. Lapai — pirštiški, plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, o stiebiniai — bekočiai, triskiaučiai. Žiedai vienanamiai. Vainiklapiai — geltoni. Vaisius—1,6—2 mm ilgio lukštavaisis. Žydi birželio— rugpjūčio mėnesiais. Vaisius subrandina birželio—liepos mėnesiais.

Kur auga sidabražolė?

Reklama
Miškinė sidabražolė — Potentilla erecta Hampe.
Miškinė sidabražolė — Potentilla erecta Hampe.
Sidabražolė auga Rytų Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire. Paplitusi visoje Lietuvoje. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, krūmuose, miškuose, durpynuose, kirtimų pakraščiuose.

Vaistinei žaliavai rudenį (rugsėjo—spalio mėn.) ar pavasarį (balandžio—gegužės mėn.) kasami šakniastiebiai. Juos reikia nuplauti šaltu vandeniu, nupjauti smulkias šakneles, supjaustyti ir išdžiovinti pavėsyje arba dirbtinėje džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50—60 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra tamsiai ruda, bekvapė, pasižymi sutraukiamosiomis savybėmis. Tinkamai laikant, galima vartoti šešerius metus.

Kuo naudinga miškinė sidabražolė?

Reklama

Vaistinėje žaliavoje yra raugų (iki 31% ), triterpeninių saponinų, dervų, flavonoidų, organinių rūgščių (elaginės ir kt.), flobafenų, vaško, krakmolo, mineralinių medžiagų. Antžeminėje augalo dalyje yra vitamino C, organinių rūgščių (obuolių ir elaginės), flobafenų, mineralinių medžiagų ir kt.

Miškinė sidabražolė liaudies medicinoje

Reklama

Miškinės sidabražolės šakniastiebiais gydomi uždegimai. Be to, jie vartojami kaip sutraukiamasis, bakteriocidinis ir k raujavimą stabdantis vaistas. Raugai koaguliuoja eksudaciniame skystyje esančius baltymus, sudaro apsauginę plėvelę, kuri ir apsaugo nuo aplinkos poveikio, t.y. dezinfekuoja. Sidabražole gydoma angina, faringitas, stomatitas, gingivitas, išopėjusi burnos gleivinė, taip pat sutrikęs virškinimas, gastritas (kai sumažėjęs rūgštingumas), žarnyno gleivinės uždegimas, įvairios kilmės viduriavimas (išskyrus bakterinį).

Sidabražole išoriškai gydomi nudegimai, šlapiuojančios egzemos, kraujuojančios žaizdos ir opos, nušalusios vietos ir kt.

Miškinės sidabražolės nuoviras

Miškinės sidabražolės nuoviras ruošiamas šitaip: vieną valgomąjį šaukštą susmulkintos vaistinės žaliavos reikia užpilti stikline kambario temperatūros vandens, pavirti 10 minučių, ataušinti, perkošti ir gerti pusę arba vieną valandą prieš valgį po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Šitaip gydomi skrandžio bei žarnyno negalavimai, opaligė.

Šakniastiebių nuoviru žmonės stabdo įvairius kraujavimus: plaučių, skrandžio, žarnyno, gimdos.

Miškinės sidabražolės dedama į vaistinių augalų mišinius, kuriais gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, viduriavimai, kai kurie žarnyno gleivinės uždegimai. Jos nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklų gleivinė.

Total
0
Shares
Panašūs straipsniai
Paprastoji žemuogė — Fragaria vesca L.

Paprastoji žemuogė — Fragaria vesca L.

Paprastoji žemuogė yra daugiametis, 5-20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis — trumpas, rusvas, šliaužia horizontaliai arba įžambiai. Stiebas — stačias, rečiau kylantis, šiek tiek ilgesnis už lapus.
Skaityti
Paprastasis ąžuolas — Quercus robur

Paprastasis ąžuolas — Quercus robur

Medis, užaugantis iki 40 metrų aukščio ir 1,5-2 metrų skersmens. Miške augančio stiebas tiesus, aukštas, o atviroje vietoje - žemas, šakos storos. Jaunų medžių žievė lygi, vėliau giliai sueižėja.
Skaityti
Pipirmėtė — Mentha piperita L.

Pipirmėtė — Mentha piperita L.

Pipirmėtė yra hibridas, išvestas XVII a. Anglijoje. Tai daugiametis, kvapus žolinis augalas. Stiebas — stačias, keturbriaunis, šakotas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais.
Skaityti