Mikrobangų krosneles šiuo metu naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje, nors šios krosnelės sukurtos palyginti nesenai. Per antrąjį pasaulinį karą naudojant mikrobangas ryšių sistemose buvo pastebėta: kai paukščiai susiduria su radaru, jie krenta žemyn, pradeda spirgėti ir iškepa. Taip kilo idėja maistą kaitinti mikrobangomis. Netrukus mikrobangų krosnelių jau buvo jav armijos ligoninėse ir virtuvėse.

[epcl_box type=”notice”]

Ar maistas, pagamintas mikrobangų krosnelėje, yra saugus? Ar gali kelti riziką sveikatai, ar pakavimo medžiagos ir maisto produktai kinta, naudojant mikrobangų krosneles?

[/epcl_box] [epcl_columns] [epcl_col width=”66″]

Mikrobangos yra iš tos elektromagnetinio spektro dalies, kurioje yra ir televizijos radijo bangos, infraraudonieji, ultravioletiniai spinduliai ir matoma šviesa. Du mikrobangų dažniai gali būti pritaikomi kaitinimui. Tai 915 MHz ir 2450 MHz. Buityje naudojami 2450 MHz. Magnetronas krosnelėje žemo dažnio elektros energiją paverčia elektromagnetiniu lauku, kuris virpa daug didesniu dažniu.

Maistas sugeba absorbuoti mikrobangų energiją, ją paversdamas karščiu. Įkaitimo mechanizmas – tai vandens molekulių judėjimas, kurį sukelia mikrobangos. Vandens molekulės turi skirtingą krūvį – jos yra dipoliai, kurie “elgiasi” kaip maži magnetai ir išsirikiuoją pagal elektromagnetinio lauko krūvį.

Visos dipolės molekulės įtraukiamos į kaitinimo procesą, bet maistui pats svarbiausias dipolis yra vanduo. Pvz., cukrus visai neturi vandens, kiti produktai gali turėti 96 proc. vandens, tačiau čia turi reikšmės ir jonų judėjimas. Jonai pagreitinami mikrobangų lauke, susiduria su kitomis molekulėmis ir išsiskiria karštis – kaip šių susidūrimų pasekmė. Tai būdinga maistui, kuriame daug druskos. Molekulių judėjimas galimas ir riebaluose, todėl riebalai labai gerai kaista mikrobangų krosnelėse.

[/epcl_col] [epcl_col width=”33″]

[/epcl_col] [/epcl_columns]

Mikrobangų įsiskverbimas į maistą

[epcl_columns] [epcl_col width=”66″]

Mikrobangų įsiskverbimas skiriasi į kiekvieną maisto tipą. Kuo daugiau maistas absorbuoja mikrobangų, tuo mažiau jų prasiskverbia gilyn į produktą. Kuo daugiau vandens ar druskos, tuo daugiau limituojamas įsiskverbimo gylis ir tuo labiau kaitinamas paviršius. Įsiskverbimo gylis taip pat priklauso nuo dažnio ir temperatūros.

Įsiskverbimas didesnis, kai dažnis 915 MHz. Šis dažnis naudojamas pramonėje atšildyti didelius blokus šaldytų maisto produktų. Abu dažniai gali būti naudojami džiovinimui, virimui.

Paprastai mikrobangos ruošiant maistą į gaminį prasiskverbia iki 5 cm., todėl storesni gabalai ir maistas indo centre kepa lėčiau. Taigi kepant mikrobanginėje krosnelėje maistą reikia dažnai maišyti, iš vidurio perstumti į kraštus, iš kraštų – į vidurį.[/epcl_col] [epcl_col width=”33″]

Skaitykite: Kaip išsirinkti virdulį?
[/epcl_col] [/epcl_columns]

Temperatūros kilimas mikrobangomis veikiamame maiste

Elektromagnetinio lauko pasiskirstymas mikrobangų krosnelėje yra nevienodas ir nevienodai veikia produktus. Tai sąlygoja netolygų energijos pasiskirstymą, todėl maiste gali būti karštų ir šaltų vietų. Tai šiek tiek sumažinama sukant maistą ant besisukančios lėkštės, įmontuotos į mikrobangų krosnelę ir dar papildomai kartkartėmis pamaišant.
[epcl_columns] [epcl_col width=”33″]

[/epcl_col] [epcl_col width=”66″]

Mikrobangų absorbcija yra indikatorius, parodantis, kaip karštai produktas įkaista. Riebalai įkaista labai greitai, nors absorbciją maža, lyginant su vandeniu. Taip yra todėl, kad riebalai turi žemą karščio talpumą (t.y. karščio kiekis, reikalingas pakelti temperatūrą duotam kiekiui). O vanduo turi sąlyginai didesnį karščio talpumą ir šyla daug lėčiau, negu galima būtų tikėtis – tai rodo didesnę mikrobangų absorbciją. Maisto, kuris turi daug vandens ir kuris šildomas mikrobangų krosnelėje, paviršiuje temperatūra pasiekiama ne didesnė kaip 100°C. Jeigu kaitinimas tęsiamas, kol vanduo išgaruos, tada bus galima paviršiuje pasiekti didesnę temperatūrą.

Daug riebalų turintis maistas gali įkaisti iki 200°C, pavyzdžiui kepant kumpį.

O maistas, kuris turi daug cukraus, pvz., saldainiai irisai, gali įkaisti iki 150°C temperatūros.

Patiekalas, išimtas iš mikrobangų krosnelės arba likęs krosnelėje, ją išjungus kepa toliau, naudodamas vidinę šilumą. Todėl reikia palikti jį pastovėti. Tada vidurys baigia kepti, o kraštai neprisvyla.
[/epcl_col] [/epcl_columns]

[epcl_columns] [epcl_col width=”50″]

Mikrobangų krosnelėje galima gaminti labai įvairų maistą, tačiau ypač gerai ir skaniai galima paruošti:

Žuvies patiekalus, nes žuvis tampa sultinga, minkšta.
Nesmulkintus vaisius ir daržoves, juose geriau išsilaiko vitaminai, neprarandamos mineralinės medžiagos, išlieka aromatas.
Paukštieną, ypač jei ji supjaustyta nedideliais gabalais.
Padažus, nes jie neperverda ir neprisvyla.

[/epcl_col] [epcl_col width=”50″]

Nepatartina mikrobangų krosnelėje ruošti šio maisto:

Nevirti kiaušinių su lukštais, kadangi lukštas gali sutrūkti.
Nekepti blynų, nes jie bus ištižę ir drėgni.
Nekepti labai didelių maisto gaminių, pvz. kalakutų, nes jie mikrobangų krosnelėje kepa netolygiai.
Nekepti rūkytų kiaulienos kumpių, nes jie smarkiai pasūdyti ir mėsa bus kieta.
Negaminti maisto labai dideliame taukų kiekyje, nes sunku kontroliuoti temperatūrą.

[/epcl_col] [/epcl_columns]

[epcl_columns] [epcl_col width=”66″]

Kokiuose induose geriausia gaminti maistą mikrobangų krosnelėje?

Mikrobangų krosnelėje galima naudoti visus karščiui atsparius indus. Juos galima suskirstyti į dvi kategorijas – vienkartiniai ir daugkartinio panaudojimo. Šiuos dar galima skirstyti į dvi grupes: pirma – įprasti virtuviniai indai, kurių sudėtyje nėra metalo ir antra – specialūs indai.

Taigi, mikrobangų krosnelėje galima naudoti stiklo indus, (išskyrus krištolo, turinčio švino priedų), keramiką, porcelianą, tvirtus ir karščiui atsparius plastmasinius indus, netgi medinius ir šiaudinius indus. Pastaruosius ilgai laikyti krosnelėje nerekomenduojama, nes gali apdegti. Jei norima maistą tik pašildyti, galima naudoti ir popierinius rankšluosčius.

Daugkartinio panaudojimo indai tinkami ir virimui, ir atšildymui. Juos galima naudoti daug kartų. Vienkartiniai – tai dažniausiai produkto pakuotė, iš kurios neišėmus maisto produkto galima jį sušildyti mikrobangų krosnelėje. Yra įvairių plastiko indelių. Jie patogūs, lengvi, gali būti įvairių formų ir spalvų. Gali būti naudojami maisto atšildymui, t.y. mažesnei nei virimo temperatūrai, ir po to maistą galima iš karto valgyti.

[/epcl_col] [epcl_col width=”33″]

[/epcl_col] [/epcl_columns]

Didelio tankio polietileno indeliai gali būti naudojami daug vandens turinčio maisto šildymui, kaitinant iki 100°C temperatūros, bet negali būti naudojami daug riebalų ir cukraus turinčio maisto ruošimui, kuomet temperatūra viršija 100°C. Dažniausiai naudojami indeliai iš polipropileno ir kristalinio polietilentereftalato (C PET), kurių lydymosi temperatūra siekia 210-230°C. Atsargiai reikia naudoti margarino fasavimo indelius, jogurto indelius, nes jie nepritaikyti aukštom temperatūrom.
[epcl_columns] [epcl_col width=”33″]

[/epcl_col] [epcl_col width=”66″] Įdėjus į mikrobanginę krosnelę “paauksuotais” ar “pasidabruotais” pakraštėliais indą, krosnelė gali pradėti kibirkščiuoti. Jei taip atsitinka, krosnelę reikia išjungti, nes galima pažeisti magnetroną.

Neblizgančio metalo paviršiai atspindi mikrobangas ir todėl jie nekaista. Krosnelių metalinės sienelės dažniausiai būna iš plieno. Metalinės medžiagos gali būti naudojamos kaip apsauga (dangtelis) šildant maistą. Folijos indeliai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jie pralaidūs mikrobangom. Galima naudoti negilius ir plačius metalinius indus, kad būtų platus maisto paviršius, juos užpildyti tik 2/3 indo. Jeigu krosnelės besisukanti lėkštė metalinė, tai metalinį indą dėti ne tiesiai ant šios lėkštės, o po ja dar padėti nepralaidžią bangoms lėkštelę.

Jei naudojami metaliniai indeliai, jie turi neliesti krosnelės sienelių, turi būti nuimti dangčiai. Krosnelėse nepalikti metalinių peilių, šakučių ar šaukštų. Jei naudojami metaliniai indai, vengti ilgesnio šildymo laiko, lyginant su šildymu ne metaliniuose indeliuose. Šiaip netinka mikrobangų krosnelėje naudoti metalu padengtus indus, nes jie atspindi mikrobangas; mikrobangos neprasiskverbia ir pro metalinę foliją.
[/epcl_col] [/epcl_columns] Daugelis mikrobangų krosnelėse naudojamų indų gerai pralaidūs mikrobangoms ir todėl neįkaista. Kitokie yra skrudinimo indai. Jie absorbuoja mikrobangas, įkaista ir juose pagamintas produktas įgauna traškesį. Jie gali įkaisti iki 250°C temperatūros. Skrudinimui galima naudoti specialią plėvelę. Čia panaudotas aliuminis, kuris yra užpurkštas ant plonos poliesterio plėvelės. Šis aliuminizuotas poliesteris priklijuojamas aliuminiu į vidų ant popieriaus. Poliesterio plėvelė apsaugo aliuminio kontaktą su maistu.