Juozažolė — Hyssopus officinalis

Daugiametis puskrūmis, kilęs iš Pietų Europos. Savaime auga Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Altajuje. Juozažolė — vaistinis, prieskoninis, dekoratyvinis, medingas augalas.
Juozažolė — Hyssopus officinalis

Šaknis — liemeninė, sumedėjusi. Stiebas — keturbriaunis, stačias, nuo pat pamato šakotas. Lapai — beveik bekočiai, lancetiški, lygiakraščiai, tamsiai žali. Žiedai — sukrauti į žiedynus lapų pažastyse. Žiedo vainikėlis — mėlynas, rečiau rausvas. Juozažolė žydi liepos-rugsėjo mėnesiais.

Lietuvoje savaime neauga. Sodininkai ir gėlininkai ją augina gėlynuose, darželiuose, soduose. Gerai auga saulėtoje vietoje, ypač humusingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje.

Juozažolės džiovinimas

Vaistinei žaliavai žydėjimo pradžioje pjaunama viršutinė augalo dalis. Džiovinama ji natūraliai arba dirbtinėje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra malonaus kvapo, karstelėjusio skonio.

Kuo naudinga juozažolė?

Reklama
Juozažolė — Hyssopus officinalis
Juozažolė — Hyssopus officinalis

Juozažolėje yra 0,3-1% eterinio aliejaus (pineno, kamfeno, cineolo), 8% raugų, flavonoidų, izopino, angliavandenių, dervų, gleivių, mineralinių, karčiųjų ir dažomųjų medžiagų.


Žaliuose lapuose yra vitamino C (170 mg% ), fitoncidų.


Juozažolės veikliosios medžiagos pasižymi antiseptiniu ir spazmolitiniu poveikiu.

Juozažolė liaudies medicinoje

Reklama

Austrijos, Bulgarijos, Indijos, Rumunijos, Portugalijos, Vokietijos ir kitų šalių medikai šio augalo preparatais gydo bronchitą, astmą, kosulį, lėtinį gastritą, reguliuoja virškinimo trakto veiklą, juos skiria nuo prakaitavimo.

  • Vokietijoje antžeminė augalo dalis vartojama prakaitavimui mažinti. Ypač tinka sergant plaučių tuberkulioze, moterims — klimakteriniu laikotarpiu, taip pat viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.
  • Prancūzijoje juozažolė nuo seno vartojama organizmui stiprinti, kai sutrikusi nervų sistema, bronchitui, gerklės ligoms gydyti. Pavilgos rekomenduojamos naudoti esant trauminiams poodiniams kraujo išsiliejimams ir išnirimams.

Medicininėje literatūroje rašoma, kad juozažolė, kaip svarbus vaistinis augalas, yra įtraukta į prancūzų, portugalų, rumunų, švedų, vokiečių farmakopėjas.

Lietuvos liaudies medicina rekomenduoja antžeminę juozažolės dalį vartoti organizmui stiprinti, virškinimui gerinti, viduriavimui, bronchinei astmai, viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, taip pat reumatiniams, plaučių ir krūtinės skausmams malšinti. Be to, žmonės jos užpilu skalauja akis. Juozažolės ir vynuogių uogų nuovirą patariama gerti po arbatinį šaukštelį tuomet, kai kosti arba skauda krūtinę (nuoviras ruošiamas iš 1 dalies žaliavos ir 10 dalių vandens).

Atsiminkite: gydantis juozažolė, negalima vartoti koncentruotų antpilų, arbatų bei nuovirų. Būtinai pasitarkite su gydytoju.

Žali ir džiovinti juozažolės lapai ir žiedai vartojami ir kulinarijoje, nes yra aromatingas prieskonis mėsos bei daržovių patiekalams (jautienos, kiaulienos, ypač riebios, vėdarams, taip pat tinka pupelių ir bulvių sriuboms, agurkų ir pomidorų salotoms, varškės patiekalams).

Beje, iš juozažolės žiedų bitės renka labai gerą nektarą. Juozažolių medus yra ypač vertingas, tinka ir maistui, ir gydymui.

Total
0
Shares
Panašūs straipsniai
Vaistažolių rinkimas ir laikymas

Vaistažolių rinkimas ir laikymas

Renkantiems vaistinguosius augalus visų pirma būtina gerai juos pažinti, mokėti atskirti nuo kitų panašių, bet medicinoje nevartojamų rūšių. Nemažiau svarbu žinoti, kada ir kaip juos reikia rinkti.
Skaityti
Pipirmėtė — Mentha piperita L.

Pipirmėtė — Mentha piperita L.

Pipirmėtė yra hibridas, išvestas XVII a. Anglijoje. Tai daugiametis, kvapus žolinis augalas. Stiebas — stačias, keturbriaunis, šakotas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais.
Skaityti