Žydi beveik visą vasarą. Geltonžiedis barkūnas mėgsta augti geresnėse žemėse, ypač pakelėse, ant ežių/pylimų, dobilienose, dirvonuose.
Vaistinei žaliavai pjaunama žydinti viršutinė augalo dalis su lapais ir žiedais. Ji džiovinama gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių. Išdžiūvusi žaliava yra malonaus kvapo, laikoma sandariuose induose dvejus metus.
Kuo naudingas geltonžiedis barkūnas
Geltonžiedžio barkūno žolėje yra kumarino (0,4—0,9% ), glikozidų (meliliotino, meliliotozido), purino darinių (alantoino, alantoninės rūgšties), eterinio aliejaus (0,01%), organinių rūgščių, mineralinių druskų, vitaminų C, E, P, cholino, flavoninų, gleivių, raugų ir kt. Jame esančios veikliosios medžiagos plečia kraujagysles, ramina nervų sistemą, todėl naudojama stenokardijos spazmams atpalaiduoti ištikus širdies kraujagyslių trombozei. Jis taip pat gerina kraujotaką, padeda lengviau atsikosėti, juo gydomi įvairūs uždegimai.
Geltonžiedžio barkūno užpilas
Užpilui ruošti reikia imti du valgomuosius šaukštus žaliavos, suberti į emaliuotą indą, užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir kaitinti verdančio vandens vonelėje 15 minučių, paskui palaikyti kambario temperatūroje 45 minutes, nukošti, o likusią žaliavą nusunkti ir dar pripilti virinto vandens iki buvusio tūrio. Geriama po pusę stiklinės 2—3 kartus per dieną.
Barkūno preparatai vartojami kompresams, kaip minkštinantis ir skausmą malšinantis vaistas. Žolės nuoviru gydoma votys, sumušimai, furunkulai, pieno liaukų ir ausų uždegimas, patinę sąnariai ir kt. Užpilas kompresams ruošiamas iš 20 g žaliavos ir vieno litro virinto vandens.
Geltonžiedis barkūnas liaudies medicinoje
Lietuvių liaudis geltonžiedį barkūną vartoja atsikosėjimui lengvinti, juo gydo viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimus, taip pat juo gydoma nemiga, malšinami neuralginiai skausmai ir kt. Be to, jo preparatai slopina žarnyne puvimo procesus.
Gydantis geltonžiedžiu barkūnu, reikia būtinai pasitarti su gydytoju, nes, išgėrus daugiau, galima apsinuodyti.