Valgant neretai atsiskleidžia žmogaus charakteris. Tai nebūtinai priklauso nuo to, ar žmogus žino svarbiausias etiketo taisykles ir jas taiko. Nesėkmė (išvirtusi taurė ar užtiškęs padažas) gali ištikti kiekvieną. Patekus į keblią situaciją, svarbu pasitikėti savimi. Vis dėlto elementarių etiketo taisyklių reikėtų laikytis. Tas, kuris karštligiškai puola valgyti, pirmas apsitarnauja, į lėkštę prisideda daug maisto, raugėja, kalba pilna burna ( o kalbant jam iš burbos krenta maisto gabalėliai), draugija kamuoja nepriimtinomis prie stalo temomis, neturėtų stebėtis, kad kitą kartą į svečius pakviestas nebus. Nors sakoma, kad valgis ir gėrimas suvienija kūną ir sielą, padeda sukurti abipusę simpatiją ir pagarbą, neretai tai būna nelengvas išbandymas. Geros manieros prie stalo yra neįkainojamos. Laikydamiesi etiketo galite įgyti pranašumo ne tik per dalykinius pietus.

Mokėjimas naudotis stalo  įrankiais yra mįslė, tačiau ją įminti nėra labai sudėtinga. Peilių, šakučių, šaukštų kalbą – nebyli, bet lengvai perprantama. Prie šventiškai padengtų stalų, žėrinčių daugybe stiklo taurių, lėkščių ir stalo įrankių, galite pademonstruoti savo geras manieras. Tačiau prieš pradėdami naudotis peiliu ir šakute visų pirma atkreipkite dėmesį į servetėlę.

Kaip naudotis servetėle?

Kiekviename restorane rasime servetėlę. Ji dažniausiai pastatoma ar sulankstyta padedama ant lėkštės ar šalia jos. Yra labai daug servetėlės padėjimo ir jos naudojimo galimybių, – griežtų taisyklių čia nėra. Svarbiausia servetėlės funkcija – praktinis panaudojimas. XVII amžiuje stalo peiliai buvo retenybė. Buvo valgoma rankomis, o riebaluoti pirštai šluostomi į staltiesę. Tuo metu nebuvo ir popierinių servetėlių. Neretai į staltiesę dar būdavo ir nusišnirpčiama. Servetėlę tokiu atveju naudoti daug patogiau. Ne tik dėl to, kad staltiesė išlieka švaresnė, bet ir dėl to, kad neišsitepa drabužiai. Tokią funkciją servetėlę atlieka ir šiomis dienomis, tik dabar ji neužkišama už apykaklės po smakru, o patiesiama ant kelių, šeimininkui paskelbus pietų pradžią.

  • Nusausinus lūpas prieš ruošiantis gerti iš taurės išvengiama ant taurės krašto riebalų dėmių, kurios netik prastai atrodo, bet ir sugadina gėrimo skonį.
  • Moterys dažytas lūpas nusausinti turi atsargiai, kad neišsiterliotų dažais ir nesugadintų savo makiažo.
  • Iš to, kaip padėta servetėlė, galima spręsti, ar svečias jau baigė valgyti, ar tik trumpam pakilo iš už stalo. Tai, kad jis tik trumpam pasišalino, rodo vieną kartą priešingai sulenkimo raukšlei sulenkta ir švaria puse ant kėdės padėta servetėlė. Jei svečias servetėlę (taip pat švaria puse) padeda keirėje pusėje šalia lėkštės, reiškia, kad jis jau sotus. Tai galioja ir naudojantis popierinėmis servetėlėmis. Jos taip pat dedamos ne į lėkštę ar po įrankiais, o kairėje pusėje šalia lėkštės.