E210 Benzoinė rūgštis - Konservantas

Maisto priedo pavadinimas – Benzoinė rūgštis, Benzoic Acid, Flowers of Benzoin, Phenlycarboxylic Acid, carboxybenzene, benzenecarboxylic acid, dracylic acid, phenylcarboxylic acid, Бензойная кислота

E 210 – benzoinė rūgštis, beonzoatai ir benzoinės rūgšties esteriai yra aptinkami daugelyje vaisių ir uogų. Gamtoje daugiausia benzoinės rūgšties yra spanguolėse. Nedaug benzoatų yra grybuose, cinamone, gvazdikėliuose. Jų šiek tiek susidaro ir rūgstant pienui. Benzoinė rūgštis naudojama maistui konservuoti yra išgaunama iš tolueno arba benzoino dervos. Maistą su benzoine rūgštimi gali vartoti visų religijų atstovai ir vegetarai bei veganai.

Augalinė, Biologinė, Dirbtinė kilmė

Cheminis junginys – benzenekarboksilinė rūgštis

Klasė – konservantas

Maisto priedo saugumas – E210 gali būti pavojingas sveikatai. Teigiama, jog vartojant leistinomis dozėmis, pašalinių reiškinių beveik nepastebėta.

Savybės

Benzoinė rūgštis ir kiti benzoatai yra naudojami maisto produktų konservavimui. Daugiausia veikia grybelius ir mieliagrybius ir kai kurias bakterijas. Veiksmingiausia yra kai aplinkos pH yra didesnė nei 5 ( šiek tiek rūgštinė arf neutrali). Didesnės benzoinės rūgšties koncentracijos priduoda rūgštų skonį maisto produktams. Organizme ji skyla į hipūrinę rūgštį ir yra pašalinama per 9-15 valandų po suvartojimo. Leistina dienos norma yra iki 5 mg/kg kūno svorios. Maisto pramonėje yra labiau mėgstami kiti benzoatai, nes jie geriau tirpsta vandenyje. Tokį patį poveikį turi ir benzoinės rūgšties derivatai – natrio, kalio, kalcio druskos (E211, E212, E213). Benzoinė rūgštis ir jos druskos, reaguodamos su askorbo rūgštimi (vitaminu C), gali skilti į pavojingus darinius (benzeną, kuris sukelia vėžį).

Toliau skaitykite po reklamos

Maisto priedo šalutinis poveikis

Benzoinė rūgštis daugiausia sukelia pseudoalergines ir alergines reakcijas, dilgėlinę, gali sukelti anafilaksiją. Vartojama didelėmis dozėmis dirgina skrandį. Jeigu vartojama kartu su Tartrazinu (E102) išprovokuoja hiperaktyvumą vaikams. Gali išprovokuoti astmos priepuolius, ypač vartojantiems steroidinius preparatus astmos gydymui. Žinoma, jog benzoinė rūgštis gali sukelti nervų sistemos pokyčius, inkstų ir kepenų pažeidimus. Taip pat reaguoja su bisulfitu (E222). Nerekomenduojamas vaikų mitybai. Hiperaktyvių vaikų palaikymo grupė (The Hyperactive Childrens Support Group) mano, jog egzistuoja ryšys tarp šio maisto priedo ir vaikų hiperaktyvumo.

Toliau skaitykite po reklamos

Kokiuose maisto produktuose gali būti šio maisto priedo?

Benzoinės rūgšties gali būti dedama į alų, kavos esencijas, desertinius padažus, gazuotus gėrimus, saldžiuosius sirupus, vaisių sultis, trintų vaisių tyreles, uogienes, margarinus, marinutoas silkes ir sardines, marinatus, salotų pagardus, vaisinius jogurtus, kepinius, sūrius, kramtomąją gumą, prieskonius, šaldytus pieno produktus, minkštus saldainius, širdies tonikus ir cukraus pakaitalus.

Benzoinė rūgštis dedama į kosmetines priemones, kaip antiseptikas į kosulį gydančius preparataus taip pat kaip priešgrybelinis preparatas į tepalus.

E210 charakteristika:

Pavadinimas	Benzoinė rūgštis
Pavadinimas anglų kalba	Benzoic acid
Alternatyvūs medžiagos pavadinimai	Food additive E210, Benzene carboxylic acid, Phenyl carboxylic acid, Carboxybenzene, Benzene formic acid, Benzene methanoic acid, Dracylic acid, Phenyl formic acid, INS No. 210
Kategorija	Konservantas
Maisto priedo pavojus	Vidutinis
Didžiausia paros norma 1 kg kūno svorio	5 mg 1 kg kūno svorio