Ir nors įkvėpimas ir noras gaminti yra pats svarbiausias variklis, tačiau be geros technikos labai sunku įgyvendinti viliojančius, nepriekaištingus, magiškus ir gardžiausius kulinarinius eksperimentus. Todėl, atsistojusi prie prastesnės buitinės technikos, jaučiuosi kad mano kulinarinės žinios ir gebėjimai gali netrukus subliukšti kaip nepavykęs ekleras.
Prisipažinsiu, aš kaip ir dauguma, dažnai įdėjusi ketvirtą skardą sausainėlių, prisėdu prie kompiuterio ir žiūrėdama naujausią serialą pamirštu išvis apie viską. O kam taip nenutinka? Tada, kažkur po 30 minučių išgirstu šeimiškių balsą: “Ar tavo sausainėliai dar neiškepė?”, tada šoku kaip išprotėjusi ir nusivylusi traukiu juodų angliukų skardą. Buvau bene su tuo susitaikiusi, kol neseniai į mano namus neatkeliavo nauja orkaitė, kuri mąsto už mane, todėl kepdama net pačius “pavojingiausius” kepinius galiu pamiršti apie tokius dalykus, kaip kepinio maigymas šakute, tikrinant ar neiškepė, orkaitės įkaitinimas, kitų parametrų nustatymai.
Po entuziaztiškų įspūdžių pasidalinimo eime prie recepto. Šį rytą, mūsų virtuvė virto kosmiška, stilinga ir beprotiškai skaniai kvepiančia.
Likau viena ir kepiau visiškai “iš galvos” nurautą receptą, kuris išėjo… nepakartojamai skanus. Nė neabejoju kad ir jūs nualptumėte vos po vieno kąsnio, dailiai kabančio ant desertinės šakutės galo…
Ingredientai:
Tešlai:
- 100g tikrojo sviesto;
- 2 nemažus kiaušinius;
- puodelį cukraus (nepilną);
- vanilino žiupsnelį;
- citrinos žievelės (tarkuotos);
- citrinos esensijos;
- maždaug puodelis su trupučiu miltų.
Įdarui:
- 400g varškės;
- 2 kiaušiniai;
- puodelį avietinio džemo;
- šaukštelį vanilinio cukraus;
- citrinos esensijos;
- 2 v.š. natūrlaių citrinos sulčių;
- 4-5 v.š. miltų (a.r.).
Topping’ui:
- 200ml riebios grietinėlės;
- 6-7 v.š. cukraus;
- žiupsnelį citrinos rūgšties;
- 1 1/2 a.š. tirpios kavos miltelių;
- 1 1/2 šaukšto šokoladinių miltelių;
- puodelį maltų migdolų su žemės riešutais;
- pakelis “avietinių” guminukų “Harribo”.
Aviečių pyrago paruošimas
- Kambario temperatūros sviestą išsukau su kiaušiniais ir cukrumi, subėriau vanilino, esensijos, žievelės. Viską gerai išmaišiau, tada sudėjau miltų ir užminkiau trapią, su kiai kočiojamą, bet beveik nelimpančią prie rankų tešlą. Ją “įklijavau” į 27cm skersmens pyrago skardelę, išteptą sviestu. Subadžiau šakute ir kažkur 10-12 min. pakaitinau orkaitėje, nustačiusi tešlos rėžimą. Kai tešla kiek apkepė, išėmiau ir leidau atvėsti.
- Iš varškės, kiaušinių ir cukraus išsukau tirštą masę, į kurią dėjau džemo, maišiau, tada įbėriau vanilino, lašelį esensijos, citrinos sulčių, gerai išmaišiau, o galiausiai išsukau drauge su miltais. Masė gavosi tiršta ir kvapni. Ją dėjau į kiek atvėsusią pyrago tešlą. Tada įdėjau į orkaitę, nustačiau tokio tipo pyrago kepimo rėžimą ir mano orkaitė apskaičiavo, kad geriausia jam iškepti 180-190 laipsnių temperatūroje per 31 minutę – nesuklydo. Pyragu kvepėjo visi namai.
- Tada pyragą ataušinau ir dėjau į šaldytuvą. Po kokio pusvalandžio pradėjau ruošti toppingą: išplakiau grietinėlė su cukrumi, kavos, šokolado milteliais ir citrinos rūgštimi, gavosi saldus kavos kremas su gaivia rūgštele, dailios, tikros kreminės spalvos. Riešutus sumaliau. Pirmiausia užtepiau šaukštu kremą, tada apibarsčiau riešutais ir galiausiai papuošiau “avietėlėmis”.
Pastačiau į šaldytuvą. Ištraukiau, atpjoviau gabalėlį ir pradėjau fotografuoti. Ramybės nedavė kvailas mažas kasnelis ant šaukšto galo, nesusivaldžiusi paragavau pyrago… Ir apšalau. Gavosi dieviškas, gal ir nepigus, bet beprotiškai skanus, o svarbiausia bent kartą iškepė tobulai – nesubliuško, neprilipo, neprisvilo ir kvepėjo, galiu prisiekti, kvepėjo net kitaip…