Turinys
- Mitas Nr.1 Vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga.
- Mitas Nr. 2 Alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti vartodami alkoholį
- Mitas Nr. 3 Normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra
- Mitas Nr. 4 Ignoruokite faktą, kad alkoholyje yra žalingos, priklausomybę sukeliančios cheminės medžiagos – etanolio
- Mitas Nr. 5 Alkoholio vartojimo sukeliamas problemas išspręsime tik kartu
- Mitas Nr. 6 Alkoholio reklama nėra žalinga. Ji skirta tik tam, kad padėtų vartotojui išsirinkti konkretų prekės ženklą
- Mitas Nr. 7 Švietimas apie atsakingą alkoholio vartojimą – tai geriausias būdas apsaugoti visuomenę nuo alkoholio problemų
Mitas Nr.1 Vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga.
Šiam mitui pagrįsti reklamose alkoholio vartojimas dažnai siejamas su sveikata, sportu, išoriniu grožiu, romantika, pramogomis ir draugais. Reklamoje alkoholis niekada nebus gretinamas su rimtomis sveikatos problemomis, eismo nelaimėmis, nedarbu, prievarta, vaikų išnaudojimu ir savižudybėmis.
Mitas Nr. 2 Alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti vartodami alkoholį
Pramonė nuolat tvirtina, esą tik pavieniams piktnaudžiaujantiems asmenims alkoholis sukelia tokias problemas kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nusikalstamumas, pravaikštos, prievarta, depresija, seksualinis išnaudojimas, skurdas, psichikos ligos ir t. t. Teigiama, kad šios, nuo alkoholio priklausomos grupelės, jokiu būdu negalima lyginti arba tapatinti su visais alkoholio vartotojais. Pramonė siūlo problemą spręsti suteikiant individualią pagalbą priklausomiems žmonėms, bet ne įvedant alkoholio prieinamumo ribojimų visiems gyventojams: esą griežtesnė kontrolė nuskriaustų daugumą tų, kurie alkoholį vartoja atsakingai.
Paaiškinimas:
Tvirtinimas, kad problemas sukelia ne alkoholis, o neatsakingas dalies geriančiųjų elgesys yra neteisingas. Nutylima, kad dauguma alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų toli gražu ne asocialūs, bet paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas žmonės. Pramonė išties mėgina įrodyti, kad normalūs piliečiai geria atsakingai ir tik „blogi“ – neatsakingai, sukeldami visas įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu. Tuo tarpu didžiausią pelną alkoholio pramonė susižeria būtent iš geriančiųjų daug. Alkoholio gamintojai ir platintojai teigia, kad jų rinkodara veikia tik „atsakingus vartotojus“, bet tokiu atveju jų pelnas turėtų ženkliai mažėti. JAV ir Didžiojoje Britanijoje maždaug 50% viso alkoholio suvartojama geriant rizikingai, t.y. daugiau nei rekomenduojama, nesaikingai, arba girtaujant (Baumberg, 2009). Kitaip tariant, didelę dalį alkoholio pramonės pelno tiesiogiai lemia rizikingas vartojimas.
Europos forumas už atsakingą alkoholio vartojimą (EFRD):
- Piktnaudžiavimo alkoholiu žala yra glaudžiai susijusi su rizikingo gėrimo įpročiais.
- Dauguma Europos suaugusiųjų alkoholį vartoja atsakingai, ir plačiai pripažįstama, kad vartojimo įpročiai, o ne tik suvartojamo alkoholio kiekis, geriausiai prognozuoja alkoholio daromą žalą.
Europos forumas už atsakingą alkoholio vartojimą (EFRD) – tai Europoje pirmaujančių alkoholio gamintojų sąjunga, turinti užtikrinti atsakingos alkoholio reklamos principų platinimą tarp alkoholio gamintojų Europos Sąjungoje.
„Heineken“ korporacijos socialinio atsakingumo kampanija „Žinok ženklus“ „Heineken“ moko pastebėti girtuoklystės požymius. Jų kampanijoje pristatyti penki neatsakingai alkoholį vartojančių žmonių tipai: ekshibicionistas − išgėręs pasijunta per daug laimingas; kovotojas − tampa pernelyg agresyvus; verksnys − tampa melancholiškas, šnekasi su bet kuo, kas jo klauso; išsišokėlis − trikdo kitus savo netinkamu elgesiu; miegalius − padauginęs gali miegoti bet kur ir bet kada.
Šiuo atveju gamintojas tvirtina, kad problema yra ne produktas (alus), o vartotojo asmenybė. Kitaip tariant, normalus ir atsakingas vartotojas tiesiog vartoja produktus, o blogas ir neatsakingas – jais piktnaudžiauja. Beje, šie tipai neturi nieko bendra su realybe, nes bet kuris alkoholio padauginęs žmogus priklausomai nuo aplinkybių pasižymi visų aprašytų tipų elgesiu.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Mitas Nr. 3 Normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra
Pramonė nuolat tvirtina, kad blaiviųjų yra tiek nedaug, kad jie yra nereikšmingi ir nedalyvauja šiuolaikinėje kultūroje ir tradicijose.
Paaiškinimas:
Alkoholio pramonė prie galimų blaivininkų priskiria tik vaikus iki 16 metų, nėščias moteris ir vairuotojus. Faktas, jog kiekvienoje visuomenėje yra blaivininkų, neatitinka jų propaguojamos idėjos, kad alkoholio vartojimas visiškai normalus ir atsakingas dalykas. Pramonė kuria iliuziją, kad blaivininkai yra mažiau sveiki, taigi norintys būti sveiki ir aktyvūs visuomenės nariai, turi saikingai vartoti alkoholį. Alkoholio pramonė niekada viešai nepalaikys besaikio girtavimo, tačiau didelė jų pelno dalis gaunama būtent iš nesaikingo alkoholio vartojimo. Tuo tarpu mažmenininkai nesaikingą girtavimą skatina kainų politika ir nuolaidomis.
Blaivininkų dalis
- Suaugusiųjų populiacijoje abstinentų dalis svyruoja nuo žemiausios − 2,5% Liuksemburge iki aukščiausios − 99,5% Egipte.
- Kitose šalyse: Kinijoje 48,6%, Airijoje 22,0%, Meksikoje 41,6% ir Rumunijoje 38,0% (PSO, 2004).
- Pasaulyje 45% vyrų ir 66% moterų nevartoja alkoholio. Kitaip tariant, daugiau nei pusė (55%) pasaulio žmonių nevartoja alkoholio (PSO, 2007).
Ar nevartojantys alkoholio yra mažiau sveiki?
Rehm ir kolegų tyrimas atskleidė, kad daugelis tyrimų lyginančių geriančiųjų ir negeriančiųjų sveikatos būklę yra nepatikimos, nes pasižymi metodologiniais trūkumais. Išsami tyrimų analizė nustatė, kad paskelbtose studijose nevartojančiųjų alkoholio grupė yra labai nevienalytė. Daug dabartinių abstinentų nebevartoja alkoholio būtent dėl alkoholio sukeltų sveikatos problemų ir todėl yra mažiau sveiki, tačiau tai nereiškia, kad jų sveikata suprastėjo dėl blaivybės (Rehm et al. 2008). Alkoholio pramonė Afrikos abstinentus nuolat skatina gerti. Reklaminėse kampanijose tvirtinama, kad vartojantys alkoholį suklestės taip, kaip klesti Vakarų šalių turtuoliai. Norintys sulaukti sėkmės ir laimės turi gerti taip pat, kaip tai daro sėkmingieji europiečiai.
Mitas Nr. 4 Ignoruokite faktą, kad alkoholyje yra žalingos, priklausomybę sukeliančios cheminės medžiagos – etanolio
Pramonė nuolat tvirtina, kad alkoholis – tai tiesiog skanus, meistriškai paruoštas gėrimas: alų pristato, kaip išskirtinai natūralų produktą, vyną kaip ypač naudingą kūnui ir sielai ir t. t. Tvirtinama, kad ilgametė alkoholio gamybos patirtis užtikrina jo kokybę.
Paaiškinimas:
Alkoholio pramonė ignoruoja faktą, kad alkoholis (etanolis) – tai žalinga, nuodinga, kancerogeninė ir priklausomybę sukelianti medžiaga, svetima mūsų kūnui. Nepaisant to, alkoholis reklamuojamas kaip sveikatą gerinantis produktas. Tiesa yra tai, kad alkoholis – tai tiesiog stiprus narkotikas – medžiaga, kaip ir heroinas, žalojanti organizmą, sukelianti fizinę ar psichinę priklausomybę. Žalingas alkoholio poveikis žmogaus fizinei ir psichikos sveikatai, visiškai neatitinka pramonės kuriamo mito apie atsakingo, patenkinto ir švenčiančio gyvenimą su alkoholiu vartotoją.
Alkoholis – sukelia vėžį
2007 m. vasario mėn. Lione, Prancūzijoje, Tarptautinėje vėžio tyrimų agentūroje (IARC), 26 mokslininkai iš 15 valstybių patikslino naujai alkoholinių gėrimų kancerogeniškumą ir etilo karbamido (uretano), dažno teršalo, aptinkamo fermentiniame maiste ir gėrimuose, kenksmingumą. Tyrime neminimi jokie saugūs alkoholio kiekiai, kurie neskatintų vėžio atsiradimo. Šio tyrimo išvados ir rezultatai paskelbti 96-oje IARC monografijos knygoje (Baan et al. 2007).
Mitas Nr. 5 Alkoholio vartojimo sukeliamas problemas išspręsime tik kartu
Pramonė nuolat tvirtina, kad tik bendromis jėgomis galima išspręsti problemas, susijusias su alkoholiu. Alkoholio pramonė tvirtina juntanti atsakomybę už tai, kad jų gaminami produktai gali pakenkti, todėl norėtų padėti išvengti neigiamų padarinių. Todėl pramonė siūlo visiems suvienyti jėgas ir kartu kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu, tvirtina esą pajėgūs įtikinti vartotojus gerti atsakingai ir pasirengę tam skirti lėšų. Gamintojai ir prekybininkai siūlo vyriausybėms ir institucijoms pasinaudoti jų patyrimu.
Tarptautinis alkoholio politikos centras (International Centre for Alcohol Policy), lobistinė alkoholio pramonės organizacija 1997 m. paskelbtame dokumente „Dublino principai“ paskelbė tokį teiginį: „Siekiant užtikrinti gausesnę ir įvairiapusę informaciją apie alkoholį, akademinė ir mokslo bendruomenės turėtų dirbti išvien su alkoholio gėrimų pramone, vyriausybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.“
Paaiškinimas:
Daugumai specialistų akivaizdu, kad bendradarbiavimas su alkoholio pramone ne išeitis. Gaila, tačiau specialistai priėjo tokią išvadą tik iššvaistę begalę laiko nevaisingoms diskusijoms apie tariamai naudingus projektus ir priemones. Realybėje, veiksmingos Europos, nacionalinės ir bendruomenių alkoholio kontrolės priemonės turėtų sumažinti alkoholio vartojimą, o šito pramonė nenori ir negali norėti. Tinkama ir veiksminga kovos su alkoholio vartojimu politika reiškia didesnius akcizo mokesčius, reklamos ir rėmimo draudimą, didesnį alkoholio pirkėjų amžiaus cenzą, nelegalios prekybos sunaikinimą ir informacijos apie alkoholio žalą sklaidą visuomenėje (Babor et. Al, 2010; PSO, 2009).
Deja, alkoholio pramonė siekia tik finansinės naudos: jai rūpi pardavimų didinimas ir gausesnis jų produkto vartojimas. Tik taip galima pasiekti didžiausio atlygio ir pelno akcininkams. Jie kuria naują mitą: nebūtina gerti mažiau − galima gerti kitaip.
Partnerystės Škotijoje pavyzdys
Škotijos alkoholio pramonė perša požiūrį, kad vyriausybė ir sveikatos organizacijos turėtų tapti alkoholio pramonės „partnerėmis“, teigdama, kad jas vienija „bendras tikslas“. Tačiau yra atvirkščiai: organizacijų siekiančių, kad alkoholio politika atitiktų visuomenės sveikatos interesus, ir organizacijų, priklausomų nuo to, kiek alkoholio bus parduota ir kiek pelno tai atneš, tikslai yra diametraliai priešingi. Škotijoje pramonė sėkmingomis ministrų lygio derybomis sukūrė „partnerystę“, kuri leido Diageo, Škotijos viskio gamintojo, darbuotojams dvejus metus dalyvauti valstybės alkoholio kontrolės politikos komandoje. Šis bendradarbiavimas pagimdė tokias iniciatyvas kaip pirmoji škotų „Alkoholio pažinimo savaitė“ (Alcohol Awareness Week), kurios metu visuomenei teikiama įvairi informacija apie atsakingą alkoholio vartojimą. Šaltinis: Evelyn Gillan, the Scottish Health Action on Alcohol
Problems; 2009.
Mitas Nr. 6 Alkoholio reklama nėra žalinga. Ji skirta tik tam, kad padėtų vartotojui išsirinkti konkretų prekės ženklą
Tvirtinama, kad reklama neragina žmonių gerti nesaikingai, o tik padeda išsirinkti geriausią gaminį. Pramonė teigia, kad pati sugeba save veiksmingai reguliuoti, ir taikydama veiksmingas taisykles sugeba užkirsti kelią netinkamai pavienių gamintojų ar pardavėjų reklamai. Jie tvirtina, kad savireguliacija rezultatyviai veikia visame pasaulyje.
Paaiškinimas:
Tuo tarpu tyrimai neginčijamai rodo, kad alkoholio reklama ne tik yra patraukli jauniems žmonėms, bet ir skatina juos vartoti alkoholį (Anderson et al., 2009: Science Group of the Alcohol and Health Forum; 2009). O pramonė tiesiog kategoriškai ir viešai neigia, kad reklama skatina alkoholio vartojimą (Bond et al; 2009). Dėl patrauklių reklamų ir teigiamo alkoholio įvaizdžio jaunimas pradeda gerti vis anksčiau. Pradėjęs alkoholį vartoti anksti, jis veikiamas tos pačios reklamos gers dar daugiau.
Mokslo tyrimų neigimas
Nors 2009 m. Europos Komisijos Alkoholio ir sveikatos forumo mokslininkų grupės ataskaita pateikė nedviprasmiškas išvadas apie alkoholio rinkodaros poveikį, pramonė šias išvadas ir toliau kategoriškai neigia. Visiškai nenuostabu, nes ataskaita patvirtino, kad alkoholio rinkodara turi įtakos jaunų žmonių alkoholio vartojimui. ICAP (nacionalinei alkoholio pramonės lobizmo organizacija), kurios atstovas dalyvavo mokslininkų darbo grupėje, iš karto pareiškė, kad atsiriboja nuo paskelbtų išvadų. Šaltinis: Olandijos laikraštis „Trouw“, 2009 m. kovas.
Rinkodara tik padeda išsirinkti prekių ženklą
Helmutas Wagneris, buvęs vienos Olandijos alkoholio gamybos įmonės generalinis direktorius teigia: „Reklamos kampanijos išgarsina prekės ženklą, bet neskatina jaunų žmonių gerti. Pirmiausia jie užsimano išgerti, o tik tada parduotuvėje pasirenka Breezer, nes girdėjo jo reklamą.“ (Advertisement Magazine Adformatie, Olandija; 2004).
Švedijos alkoholio pramonė: nauji savireguliacijos pasiūlymai – būdas vilkinti kontrolės įstatymų priėmimą
Alkoholio pramonei rinkodaros laisvė yra labai svarbi ir net būtina. Kiekvieną vyriausybės mėginimą suvaržyti šios pramonės rinkodarą pasitinka rimtas pasiūlymas dar labiau sugriežtinti galiojančią savireguliaciją. 2009 m. Švedijos vyriausybė pabandė sumažinti alkoholio reklamos apimtį. Švedijos aludariai iš karto paskelbė griežtesnes rekomendacijas kaip riboti alkoholio reklamą ir rinkodarą. Tokiu būdu jie save pateikia kaip atsakingą suinteresuotą rinkos dalyvį, nes yra aktyvūs ir savanoriškai kuria savo elgesio apribojimo taisykles, taigi yra pakankamai atsakingi, kad galėtų patys save reguliuoti (remiantis IOGT, Švedija; 2009). Olandijoje, kai tik vyriausybė pažada sugriežtinti rinkodarą, pramonė visada reaguoja ypač aktyviai, tačiau įsigilinus į savireguliacijos taisykles tampa akivaizdu, kad „sugriežtintos“ taisyklės tėra gudrus būdas sukurti didesnę rinkodaros laisvę. Savireguliacijos principų pakeitimai tapo veiksminga strategija vilkinti įstatymų pakeitimus (remiantis STAP, Olandija, 2009).
Mitas Nr. 7 Švietimas apie atsakingą alkoholio vartojimą – tai geriausias būdas apsaugoti visuomenę nuo alkoholio problemų
Pramonė nuolat tvirtina, kad ji jaučiasi iš dalies atsakinga už kai kurias problemas, kylančias dėl piktnaudžiavimo jos produktais. Taigi esą būtina kovoti su piktnaudžiavimu ir ji būtinai prisidėsianti prie tokių pastangų. Ji neva turinti išteklių įtikinti žmones vartoti jos produktus atsakingai ir yra pasirengusi skirti laiko ir pinigų šiam tikslui. Ji net ragina vyriausybes ir kitas institucijas naudotis jos patirtimi.
Paaiškinimas:
Pastaruoju metu pramonė vis labiau junta suvaržymų grėsmę, stiprėjant visuomenės ir specialistų reikalavimams veiksmingiau kovoti su alkoholio vartojimo sukeltomis problemomis. Yra pakankamai veiksmingų priemonių, tokių kaip dideli alkoholio akcizai, minimalios kainos nustatymas, didesnis pirkėjų amžiaus cenzas ir reklamos sugriežtinimai, kuriomis galima sumažinti alkoholio vartojimą, daromą žalą bei pramonės gaunamą pelną (Babor, 2003; Babor, 2010). Todėl alkoholio pramonė siekia įtikinti vyriausybes, politikus ir kitus sprendimų priėmėjus, kad minėtos priemonės yra neefektyvios, simbolinės ir greičiausiai neteisėtos.
Pramonė tvirtina, kad neteisinga apribojimais, skirtais piktnaudžiaujančiųjų mažumai, kankinti atsakingai geriančiųjų daugumą. Pramonė tvirtina radusi geriausią būdą kovoti prieš piktnaudžiavimą alkoholiu – šviesti žmones, didinti jų sąmoningumą ir teikti informaciją. Vis dėlto, mokslo tyrimai rodo, kad vien tik žinios nepakeičia asmenų gėrimo įpročių (Giesbrecht, 2007; Gordon et al., 2006). Pramonė tvirtina, kad būtina daugiau reklamuoti atsakingą alkoholio vartojimą ir organizuoja gerą valią demonstruojančias kampanijas (Socialiai atsakingos įmonės), įrodančias jų tikėjimą šiuo švietimo poveikiu visuomenei. Deja, pakanka naivių politikų, kuriuos šios kampanijos sužavėjo ir įtikino, kad jų pakaks.